aš ir panelė F

Bakis ir batukai

2011-03-11T15:38:00.007+02:00

Kadangi šiandien jau rimtai sau prisižadėjau rašyti bakį, o su bakio rašymu susiję pažadai niekada nebūna įvykdomi, užsilandžiojau po savo kompiuterio užkaborius.. Radau šį tą ir kilo nenumaldomas noras, tai kur nors patalpinti.

Taigi pristatau V batukus. Padarėme su A juos V gimimo dienos proga šį rudenį. Kadangi V šoka daugiau nei miega, valgo ir nešoka kartu sudėjus, šie batukai greitai nusidėvėjo ir nespėjo pasklisti legendos apie juos po platųjų pasaulį. O turėjo!

Tai štai:

Flying V!

Jul!

Lindy hoppers

http://link-stovykla.lt/

2010-06-14T18:36:00.003+03:00

Tai viskas, ką Jūs turite žinoti! o_O

Bridges 2010

2010-05-11T23:24:00.006+03:00

Jei neprisiruošiu dabar, ko gero, jau nebeparašysiu niekada. Kadangi dabar yra visada geriau nei niekada, tad keletas liesesnių žodelių apie kelionę Danijon ir jaunimo mainus "Bridges 2010".

Kaip čia taip susiklostė?

BBBS pasiūlė vykt, pagalvojau, kad atostogos prieš sesija nėra labai blogas dalykas. Bele bakalaurinio šiais metais dar rašyt nereik:) Susirinkom komanda iš 5 suaugusių ir 5 vaikų, šast ir išskridom!

Ko mums ten?

Socializuotis, tiest tiltus tarp šalių ir tt. Šiam reikalui dar atvyko estai, rumunai, danai ir fokietės. Gyvenom savaitę Vordingborg miestukyje esančiuose jaunimo namuose. Mes su vadove, kažkodėl gavom kambarį atskirai nuo visų, name su paaugliška danų vyrija. Tad naktys nebuvo lengvos.

Ką darėm?

Pirmas tris dienas dirbom kiekvienas savam workshop'e (muzikos, šokio, forum teatro, body painting'o). Aš savo pačios laimei pasirinkau teatrą (integruota su origami). Viskas būtų buvę gal ir gerai, vaidint man patinka, bet jau taaaaaiiiiiiip lėtai viskas ten vyko, tiiiiiiiieeeek filosofinių išvedžiojimų, tooooookios ilgos rūkymo pertraukėlės.. Kad man piktumas nuolat ėmė, nes visi kiti normaliai dirbo, prakaitais šlakstės ir tikrai galėjo pasisakyt, kad ir paruošė kažką ir išmoko..

Kas buvo kai padarėm?

Kai padarėm, viską sudėjom į vieną programą ir ėmėm pasirodymus rengt vietinėms mokykloms. Trys pasirodymai per dieną nukamuodavo taip nuoširdžiai:) Dar vienas sekančią dieną ir užsiėmimai su vietiniais vaikais, o tada jau šelionės:)

Kas po šelionių?

Paskutinę dieną nuvykom i Kopenhagą. Kadangi mūsų lėktuvas buvo pats vėlyviausias, pravaikščiojom ten gerą pusdienį. Labai šauniai ši išvyka vainikavo mūsų kelionę:) Buvom užsukę į Christianiją, būtume ir ilgiau ten pasilikę, tik, kad prasidėjo žolės pūtėju paradas su visa žole. Mūsų vadovė, kiek nusigando, kad ne i visai tinkamą vietą vaikus atsivedė. Tad teko vikriai nešt kūdašių iš ten. Tiesa, su tuo paradu vėliau susitikom dar kokius 3-4 kartus, nes jie vinguriavo pagrindinėm gatvėm ir galiausiai apsistojo finaliniam koncertui aikštėjė, kurioje mes turėjom susitikt su savuoju vadovu:)

Kitos mintys ir pastebėjimai nuotraukų skyrelyje:

Būgnų workshop'as. Per vieną savo kompoziciją jie visi paeiliui pasisakydavo vardus. Šmaikščiausia šiose vietoje buvo tai, jog paskutiniojo vaikinuko vardas buvo JES!!

Karts nuo karto tekdavo padirbėt kaip kitchen team. Čia laimės pyragą raikom po finalinio pasirodymo.

Pietums sausi sumuštiniai. Ir taip visą mielą savaitę:)

Bandėm vieną dieną eit prie jūros. Vėjas rodės ausis ir kitas palaidesnes dalis nuraus:-o

Vieną kitą liūdnesnę akimirką pažaisdavom uno, štai vat iš tokių užduočių, kaip 10 ratų aplink puodelį pralaimėjusiam:)

Čia mūsų pati šauniausia lietuvių kompanija (+pora baltų viršuje). Labai mes ten susigyvenom, sulipom, baisu buvo ir atlipt. Vieni su kitais jau kodais šnekėt galėjom:)

Mūsų bei rumunų pajėgos su tėtuku Bo:)

Su H.Ch.Andersen Kopenhagoj:p

Mielas vaizdukas Christianijoj:))

:-|

Grėte žolės parade žygiuoja:)

Ir dar šiek tiek parado, lydėjusio mus po Kopenhagą..

Apie naujus metus

2010-01-02T22:11:00.003+02:00

Rods baisiai geri metai nusimato. Prieš sutikdami juos baisiai pykom. Gal senų gaila buvo. Tada kepėm pyragą iš neteisingų produktų, bet su didele meile. Pjaustėm daržoves. Dalinomės rūbus. Dairėmės popieriaus konteineriuose. Šliaužėm nuo kalno. Kūrėm laužą. Šovėm šampaną. Aiškinomės bengališkų ugnelių pavadinimo kilmę. Vėl šliaužėm nuo kalno. Kepėm obuolius ant laužo. Baisiai skaniai išsikepė. Išsidžiaustėm rūbus. Gaminom troškinį. Gardžiavomės troškiniu. Kaitinom vyną. Per stiprus. Linkėjom. Valgėm pyragą. Meilė atpirko produktų trūkumą. Šokom pagal rap muziką. Sulaukėm Blogio. Žaidėm žaidimą "tylėjimas tamsoje". Sprendėm bylas. Miegojom. Plovėm indus.

Pamiršau pridėt, kad nuotraukų nebus:p

Ekstrym Dyleriai!

2009-09-09T02:46:00.011+03:00

Daug laiko jau praėjo. Ir vandens nutėkejo. Štai jau ir Kauno egzo perlaikymas ne už kalnų. Ir semestras naujas - pasirodo, labai šūdinas. Mokslo tik trys dienos, bet visos susijusios su bibliotekų garbinimu - teorija ir istorija. O pas F, kiek teko girdėt - atvirkščiai - nuo šio semestro paskaitos įdomios. Bet aš ne apie tai. Net ir ne apie naują gyvenimo vingį - kambarioką O. Čia bus reklama!

Ogi taip susiklostė, kad naujasis kambariokas atskleidė savo atradimą - DEAL EXTREME! Taip, skamba taip pat ekstremaliai kaip ir yra. Ten už itin juokingas kainas galima per mėnesį-pusantro iš didžiosios socialistinės, ypatingus kokybės standartus savo produkcijai keliančios valstybės - Kinijos - parsisiųst įvairiausių gėrybių, tikrai už labai labai nedaug pinigų. Taigi, šią naktį visi trys 50 kambario gyventojai apie 4 valandas skrolino iš neaprėpiamo dylerių katalogo ir apsipirko toną visiškai nereikalingų šmutkių už apie 60 JAV dolerių. Galiu pasigirti, štai ką išsirinkau aš (mano suma, žinoma, mažiausiai kukli ~30 USD).:

Šitas kainavo man apie 35 litus. Atkreipti dėmesį į tai, jog čia padielka Apple, realiai Lietuvoje originalų galima pigiausiai gauti už 271 lt. Dar atkreipti dėmesį į jo dydį ir tai, jog jis turi 2gb atminties! Gal jis neturės tiek funkcijų kiek originalas, pagirdinos Apple garso kokybės ir seksualaus kompiuterinės moters balso, skaitančio dainų ir albumų pavadinimus, bet kiek skaičiau komentarus - pirkti verta. Tai ir pirkau.

Šito seniai ieškojau. S sakė, kad ne ten ieškojau, nes tokių pilna - čia dėklas vizitkėm, bet aš laikysiu visokius ten LSP, teises ir kt., nes piniginės užknisa. 9,5lt.

Tokius, va, visokios parduotuvėlės parduoda po ~5-10lt už vienetą, ekstremalus komplektas - 10lt.

Čia labai geras dalykas! Nors gal ir pigokai atrodo, replutės galinėj kišenėj, prikabintos prie karabino yra labai gerai! Ypač visokiem JAFU darbeliam:) 11 lt.

Natūralios vyriškos pelės formos pelė. Su susitraukiančiu laidu - labai gerai prie laptopo. Nežinau kaip ten kokybė, bet visgi. 10lt.

Taigi, viso, apie 75 litus už beveik visiškai nereikalingus dalykus. Kitą vertus, už keturiskart tiek galima nusipirkt visą Apple grotuviuką. Šiaip aš visada už kokybę, bet žinant, kaip man daiktai laiko, tiks ir kaip yra:)

Atrodo tiek. Greitas siuntimas būtų kainavęs plius 10 dolerių, o dabar visos šios gėrybės mus pasieks už mėnesio-pusantro. Taip O sakė. Pamąsčiau, kad visgi būna čia lankytojų atsitiktinių, tai reik atnaujint. Tai greit galbūt parašysiu kaip sekasi. Jeigu įdomu. Bet neįdomu, geriau fotkių kokių įdėsiu. Bet vėliau. Laukiam prekių:)

Žygelis

2009-08-23T20:49:00.007+03:00

Dar viena kelionė su šeimyna. Šįkart kiek arčiau ir gerokai kokybiškiau:) Keliavome dviračiais Lietuvos keliais ir keliukais.

Šiek tiek sausųjų faktų ir statistikos, bei žinoma fotoreportažas;)
Keliavome 5 dienas. 6 žmonės, 5 dviračiai ir 1 mašina (o taip! Susukčiavome ir pasilengvinome sau daiktų vežimą:)) Startavome Klaipėdoje, tada Šerniai, Priekulė, Kintai ir Ventainė. Viso 59km. Antrą dieną: Mingė, Šilutė, Rusnė bei Uostadvaris. Viso 57km. Trečią dieną persikėlėme į Kuršių Neriją: Preila, Pervalka, Juodkrantė, Smiltynė, vėl Klaipėda ir Giruliai. Viso 63.8km. Ketvirtą dieną nutarėme šiek tiek patinginiauti, tad pajudėjome gerokai po pietų ir pasiekėme tik Palangą. Viso labo 26km. Paskutinę dieną padarėme irgi gana laisvą, tad, kas tingėjo gulėti paplūdimy pagal planą dar galėjo minti į Šventąją ir atgal. Deja eilinį kartą Kostui susprogdinus galinę dviračio padangą atgal grįžti nebeišėjo, tad žygį ir baigėme Šventojoje. Viso tą dieną 33km. Na, o viso viso iš viso išėjo 240km:)

Kelionės pradžia buvo įdomi. Nespėjus normaliai pritvirtinti dviračių pasipylė lietus. Bandėm laukt kol nustos, bet vienas mūsų narys neištvėrė, ir kitiems slepiantis garaže, užbaigė darbą iki galo:)

Kaitai. Pirmą dieną ramiai sau mindami tarp Priekulės ir Kintų užtikom šio sporto aistruolių samburį prie marių(?). Tokius dalykus iš arti ir ne tik mačiau pirmą kartą, tad paliko įspūdį tikrai:)

Kintų girininkija. Čia užsukom apžiūrėti Didžiosios tujos, užkandom obuolių ir šiek tiek pačilinom ant dailios pievikės. Kiek vėliau atbėgo linksmas šuo.

Paskutinė pirmos dienos stotelė - Ventės ragas. Pūtė siaubingai didelis vėjas, užtat dangus buvo nuostabiai gražus bei marios nejuokais susišiaušusios:)

Mingė. Arba Minija. Arba Lietuvos Venecija:) Čia netikėtai vėl susiklostė, kad gavome pačilinti prieš saulytę.

Trečioji diena dar neužlipus ant dviračių. Užtat užlipus ant Parnidžio kopos.

Juodkrantė. O štai ir pirmasis rimtesnis pasisveikinimas su jūra. Per tokias bangas senokai teko šokinėt:)

Giruliai. Penkiametis Dovydėlis prisijungė prie mūsų kavinėje pažaisti šachmatais. Klausimas:"ar grikis kerta grikį?" nuginklavo visus priešininkus:)

Olando kepurė. Ir Kostuko triukai.

Ketvirtos dienos vakaras. Palanga. Tiesiai iš kempingo atmynėm prižvelgt saulėlydžio.

Kaimas. Iš tikrųjų pabaiga kelionės įvyko va čia. Prie prisirpusių tarsi vynuogės slyvų kekių:D Smagu buvo skint, kai taip greit skinasi. Nam nam nam:)

Vasaros rojus - tai pragaras!

2009-07-30T21:12:00.006+03:00

Šią skambią frazę pasiskolinau iš tėčio (jis savo ruožtu, rods, iš V.Stakėno). O frazė apibūdina ne ką kitą, o mūsų atostogas Kroatijoje. Atostogas po kurių dar labiau norisi (ar netgi reikia) atostogų nei prieš jas.

Na gerai. Taip blogai nebuvo. Buvo tik karšta. Labai karšta (~40). Dar buvo 14 žmonių (trys šeimos: tėvai, vaikai, šiek tiek vaikų antrųjų pusių:D), panašiai tiek pat nuomonių, poreikių, maitinimosi įpročių:D Dar buvo iillgas kelias ir tik 10dienų, kas leido palaikyti nuolatinį spartoką tempą:D

Jau kaip ir trumpai pasiskundžiau, tai dar trumpiau papasakosiu, ką vis dėlto gero, gražaus, įdomaus matėm:) Pirmas sustojimas buvo Krokuvoj - druskų kasyklose. Įdomiausia ten buvo tai, kad tėvų taryba, prižadėję versti, nubalsavo už gidą rusų kalba, tačiau nesuprato jo niekas, nes jis kalbėjo labiau lenkiškai.

Jau pačioj Kroatijoj aplankėm Plitvičkos nacionalinį parką. Na toks gerokai arčiau rojaus:) Ten visai patiko žuvys, aršiai kovojančios su antim dėl bet ko, ką įmesi į vandenį:)) Tada keturias dienas keliavom palei jūrą, vis apsistojant naujoj stovyklavietėj. Ten keisčiausia buvo tai, kad bemaž tik vienas mūsų komandos narys iš tikro norėjo gulinėt paplūdimy:) Aišku, kalnai, uolos, palmės, melsvai žalsva jūra, apelsinmedžiai..

Septintą dieną pasiekėm piečiausią savo kelionės bei pačios Kroatijos tašką - Dubrovniką. Draugiškai nutarėm apžiūrėti miestą vakare, kai temperatūra jau leidžia šiek tiek aktyviau pajudėti. Centre išvydom didžiulę pilį su milžiniškomis niūriomis akmeninėmis sienomis. Pirmas įspūdis buvo gal net neigiamas, tačiau kai paaiškėjo, jog už tų mūrų slepiasi visas senamiestis su siaurutėmis gatvelėmis, muzikantais, blizgančiu akmeniniu grindiniu, žaliom namų langinėm, bažnyčiomis, restoranais, varpinėmis, prieplauka..Nuomonė pasikeitė kiek labiau nei į teigiamą. Vis dėlto dėl vėlaus laiko teko šiek tiek nukentėti - jau nebegalėjome užlipti ant sienos ir pamatyti viso grožio, na ir dar šiaip teko savo nuolatinį tempą palaikyt:D Na bet nusivylę tikrai nebuvom nei vienas:)

Grįždami dar aplankėme Vieną. Miestą į kurį būtinai norėjau sugrįžti, sugrįžau ir vėl noriu sugrįžti. Net mūsų kompanijos pamėgtasis rimtesnis tempas nesutrukdė pajausti kultūra pulsuojančio miesto atmosferos. Net spėjom suvalgyti tų pačių skaniausių pasaulyje ledų iš centre esančios ledainės. Ko daugiau gali reikėt smaližei?

Kitą rytą pasirinkome juodojo varymo metodą ir nutarėme namus pasiekti vienu ypu. Dar sustojome Osvensimoj - didžiausioje Europoje koncentracijos stovykloje. Aišku likus geram pusvalandžiui iki užsidarymo. Vėl gi, įdomu, per greitai, per mažai laiko.

Na ir naktis Lenkijos keliais ir klystkeliais. Eilinį kartą išlipus degalinėje kilo tokia mintis: geri kelionių įspūdžiai išliktų ilgiau, jei nereikėtų grįžti per Lenkiją. Na bet nieko čia jau nepadarysi:D

O šiaip pasakyčiau, kad viskas būtų gerai buvę, kiek mažiau karščio, kiek mažesnio tempo, kiek mažiau žmonių ir reikėjimo taikytis prie kolektyvo. Na ir šiaip Kroatija toli gražu ne mano šalis:)

Aš stengiausi kuo pozityviau rašyt, bet man kažko neišeina:D Ai, tiek to. Užmeskit akį žemiau..

Mūsų gang'as Krokuvoje

Plitvičkos ežerų šmotelis iš viršaus

Va čia tos žuvys su tom antim!

Čia aš kopiu sau linksma:)

Mes su V ir su tuo kur šalia prie aukščiausio krioklio (o taip stengėmės gražią nuotrauką išlaužt!)

Prieplauka. Ir jokio smėliuko. Bet užtat vaizdai kokie.

Čia aš vaizduoju stulpelį vandenyje:) Viena geriausių mano portretinių nuotraukų.

Arbūzo pertraukėlė. Ir nenusakomas alkanojo Kostuko žvilgsnis:)

Dubrovniko varpinė

..ir viena aikščių jau sutemus..

..vaizdas nuo prieplaukos

Sunkumo momentas traukiant namų link:)) Kažkas čia mums ne visai gerai su veidais.

Na ir Vienos gabaliukas

Eko laboratorija

2009-07-19T00:35:00.002+03:00

Pastarąsias dvi savaites mudu su Algirdu buvome labai užsiėmę - dalyvavome "Ekolaboratorijoje" (čia galite pasiskaityti kas tas yra). O va čia - JAFU naujienų skiltyje - galite šiek tiek plačiau susipažinti, kaip ten sekėsi mums! Deja, ten aprašyta tik pirmoji savaitė ir nič nieko neužsiminta apie antros savaitės trijų ar daugiau valandų filmavimą delfiui tv. Rodėme, kaip galima pasidaryti medelį lemputėje. Kai žiūrėsite šauniai sumontuotą 6-8 minučių filmuką - neapsigaukite - tai ne vienas juokas, o vienas didelis skausmas. Tiesa, tose 6-8 minutėse, ko gero, galėsite stebėti niūrėjančius ir vis labiau skausmo iškreiptus mūsų veidus:D

O postukas toks skurdus, nes nėra laiko! O informuoti Jus tiesiog būtina. Mes išvykstam. Aš į Kroatiją garuoti karštyje, o Algrimas į Daniją palydėti sesės. Bet nenusiminkite, mūsų šviesius veidus bei purvinas rankas visada galite susiguglinti internete kažkur prie laboratorijos. Na ir šiaip. Mes tik trumpam;)

Tundra

2009-07-06T23:51:00.002+03:00

Taip nuostabiai pasiruošę, kitą rytą sušokome į bmw kregždę ir patraukėme Zarasų link. Bendrai apie patį festivalį: Tundra - trys paros amžinybės. Na taip, tam tikra prasme šis festivalis buvo virtęs mums amžinybe, bet apie tai vėliau. Dar norėtusi paminėti vieną frazę atsitiktinai išgirstą iš festivalio dalyvės, ji skambėjo maždaug taip: jei ne grybai ir ne uogos - būčiau apsivalgius ratų. Tame yra nemažai tiesos..

Bet grįžkime prie mūsų. Atvykome nesudėtingai, tik pakeliui nesėkmingai bandę ieškoti grafkių bei stovo vėliavai. Žinia, jog įsikurt turėsime prie Psy Trance scenos sukėlė šiokių tokių blogų minčių. Na bet saulutė spigina, žmonių nėr ir gerą pusdienį dar nebus, kaip visad nieko nesinori daryt, tik voliotis ant pievelės:) Pabandėme pasivaikščioti po festivalio teritoriją - toookie ganyklų plotai, kad nejuokais nuvargsti iš vienos zonos pereidamas į kitą. Bet visur žalia, tvarkinga, ežeras sau raibuliuoja, labai labai gražu. O ir visas meninis apipavidalinimas sužavėjo: scena-laivas, traktorius traukiantis elektros laidus, svalvinga chill out'o zona - matosi, kad įdėta nemažai darbo (žr. nuotraukas).

Pirmą vakarą įsikūrėme miške šalia DIY veiklos stovyklos, elektros nepajungė, tai tą vakarą nieko ir nedarėme. Miegojome ten pat - miške, didžiojoje pavėsinėje, visai netoli Psy Trance scenos, kas mūsų miegą padarė nelabai saldų. Mano nepaliaujamų zirzimų dėka sekančią dieną savo dirtuvę persikėlėme į lauką bei įsikūrėme šalia kitų workshop'ų. Išsikėlėme savo vėliavą, visai puikiai apsipavidalinom ir likom patenkinti savo įvaizdžiu:D Elektos vėl nebuvo gera pusdienį, tad 6dienis irgi nebuvo labai darbingas. Niekaip negaliu atsiminti, ką be maudynių dar tą dieną veikėme, nes nuolatinis vienodas tranco muzikos fonas viską apjungė į vientisą neaišku kiek trunkantį buvimą. Vakarop nejuokais užsipliaupė lietus, tad tik sutemus iškart uždarėme savo dirbtuvėlę.

Mudu su A senatvės prispausti tą naktį pasiskolinę bmw kregždę nulėkėme pernakvoti pas A tetą bei dėdę ir pusbrolį Faustus:)) į Zarasus. Ryte istorija kartojosi: saulutė šviečia, daryti nieko nesinori, elektra dinginėja ir tt. Na bet kažkaip darėm ir paskutinioji diena buvo mums visai sėkminga.

Festivalis buvo keistas. Siaubingai norėjosi gyvos muzikos, na tos kur gyvi žmonės groja su gyvais instrumentais. Tačiau įsivyravus tylai jausdavai lyg kažkokį trance fono trūkumą:D Įdomu buvo pabūti ten, kur galbūt kitomis aplinkybėmis niekad nebūtum patekęs.

Scena su traktorium ir elektros stulpais.

Scena - laivas.

Simona ir aš (idėjau kaip įrodymą, kad ir aš ten būnų).

Dirbtuvikės iš priekio.

Mūsų mylimiausioji Psy Trance scena.

Brendono rytas ir plėviasuojanti Jafu vėliava!

Ženklai be kurių būtų prastai.

Kėdė ir nykštukas Algrimas.

Na ir pabaigai šis tas gardaus: Brendono šėlionės:))

Apie dalykus

2009-07-06T22:21:00.004+03:00

Kadangi taip sėkmingai pagaliau pavyko grįžti į namus, papasakosiu šiek tiek apie dalykus. Tad šiame postuke bus aprašyti tokie dalykai įvykę apytiksliai savaitės bėgyje: pirmieji "eko laboratorijos" bandymai, jafu pristatymas stovykloje "Lyderių akademija" bei pasiruošimas festivaliui "Tundra". Tai iš eiles apie viską ne iš eilės..

1. Taip jau susiklostė, kad sugalvojome dalyvauti "ekolaboratorijoje" - projekčiuke, kur atliekos prikeliamos naujam gyvenimui. Prisirinkom, prisigalvojom visokiausių idėjų ir atostogaudami pas Algrimą kaime pabandėme šiek tiek paeksperimentuoti ir pažiūrėti, kam mes gabūs:D Pasirinkom iš mūsų prigalvotųjų paprastesnes bei kuklesnes pradžiai. Na vat ir gavosi puiki nematoma lentyna bei šiek tiek klijais išplaukęs medelis lemputėje. Pažiūrėkit - gi niekur nedingsit ;)

Prikalėm mes ją ant ūkinio pastato sienos. Maža gal kas knygas sugalvos pasidėt.

Klijai išplaukė ir išterliojo visas sienas. Nieko. Mes viską sutvarkysim;)

2. Vėlgi, taip jau susiklostė, kad Daktaras pakvietė mus į vaikų stovyklą Giruliuose pristatyt savo Jafu sėkmės istoriją. Kadangi Jafu tokios neturi, draugiškai iki 5 ryto pasėdėjome ir pasiruošėme prezentaciją apie dalykus. Nelabai ką turėjome parodyti (be pavaizduotųjų nuotraukose viršuje), tad susitarėme su S, kad jis iš Vilniaus atsiųstų porą šilkografijos rėmų, dažų bei marškinėlių. Nešini siuntiniu atvykome į stovyklą. Kadangi negavome projektoriaus, pristatymą vedėme lauke vaikams sėdint ant žolės. Algrimui greitakalbe nušvietus apie mūsų veiklą, perėjome prie praktinės dalies: kokiu tik įmanoma buitiškesniu būdu parodėme šilkografijos veikimo principą, ir po to leidome vaikams patiems tepliotis ant savo drabužių. Vaikai buvo susidomėję, nekantravo patys išbandyti, o tai visad būna smagu:)) Nuotraukos:

Mergaitė gaminasi sau pienes.

Algrimas aiškina, kaip pasigaminti nematomą lentyną.

3. Na ir paskutinis dalykas! Visi pagaliau susirinkome Vilniuje (įskaitant ir Justusėlį, vargais negalais parskridusį iš AC/DC koncerto). Iš pat ankstaus ryto (10h) susirinkome pasikalbėti su ekolaboratorijos koordinatore. Iš ten pasiskirstę darbais, patraukėme skirtingais keliais. Mes su Justusėnu nusipirkome užuolaidą - pavėsinės jaukumo dekoracijoms, vėliavinės medžiagos - vėliavai, linoleumo - trafaretams, ir visokios smulkmės reikalingos kasdieniam šilkografo darbui:D Visi susirinkom rūsy ir darbas užvirė. Jo purslams tebekylant Justusas dar sugebėjo sulakstyt į kirpyklą ir grįžt Brendono pavidalu, o Algis sufeilint vėliavą ir sulakstyt naujos. Baigėme visai vakare (kažkur 21.30). Darbydienio statistika: Jafu tentas, sufeilinta Jafu vėliava, gera Jafu vėliava, dvi įrankiukų juostos pavėsinės šonams, pradėta įrankiukų siena vidui, nukirptos Justuso garbanos, juodos rankos ir kiti dalykai. Gal dar nuotraukų? Gi mėgstat:)

Vėliavos bei įrankiukų juostų gamyba

Algrimas bei Brendonas teplioja tentą.

Įrankiukų juosta.

Atradimas Nr. 2 - "Pievos"

2009-06-21T19:46:00.014+03:00

Mūsų visų gerai žinomas S pakvietė mus sudalyvauti savo pažįstamų mini festivalyje "Pievos" kažkur Širvintų apylinkėse. Sutikome. Kadangi ne visiems komandos nariams pavyko atsilaikyti prieš didžiosios sesijos negandas ir kitus vargus, atėjus tam tikram laikui, į festivalį patraukėme dviese - aš ir Algrimas. Dėl savo įrenginių nereikėjo sukti galvos, nes juos jau pora dienų prieš į vietą buvo nugabenę rūpestingi festivalio organizatoriai.

Nesitikėjome per daug nieko. Festivalis rengiamas pirmą kartą, vienos dienos, prognozuojama, kad susirinks apie 100 žmonių, kažkoks žygis, rungtys dar kažkokie dalykai, iš muzikinės pusės lyg ir nelabai kas. O ir orelis.lt bandė lietų pranašaut.

Na bet nuvykome (mus vežė du jaunuoliai, atsakingi už fidi sumo kostiumus), saulutė šviečia, sodyba, viskas taip jauku, žmonių nėra, pridaryta visokių dalykų: stendai su ranka rašyta programa, maža scenukė, dėžės buteliams prie kiekvienos šiukšliadėžės. Žodžiu paprasta ir kažkaip miela:D

Visiškai nesinorėjo nieko daryt, lėtai išsipakavome, įsikūrėme. Nebuvo jokios skirtumo, ar padarysim, kokių marškinėlių ar ne. Tiesiog čilinom:)

Apie kokią 17h pradėjo plūst pas mus žmonės. Visi tokie entuziastingi, draugiški. Pridarėm gausybę "Pievų" maikučių. Ir taip be jokio streso, padarom kažkiek, sriubos palapnojam, dar padarom, einam sumo pasimušt, pasikarstyt ar šiaip pasibūt. Labai patiko, kad žmonės galvoja, kokių marškinėlių nori: ne baltu ant juodos, kaip būna dažniausiai, o derina spalvas, konsultuojas:) Na tikrai žiauriai patiko ten mums dalyvaut.

Tiesa, apie sumo. Na nutarėm pasikaut su Algrimantu. Gi reikia kartais. Na mušamės sau sėkmingai (aš ji nuverčiau kokius 4 kartus, o jis mane kokį vieną:)), nutrenkiu jį ant žemės, įsibėgėju ir šoku ant viršaus. Dėl tam tikrų kostiumo savybių trenkiuos veidu į žemę. To pasekoje, puse mano veido aptinsta ir būna visas subraižytas. Baisu, bet linksma:)

Kas dar ten buvo: gardas su kaimynėm vištom ir gaidžiu, senoviniai animaciniai ir ne tik porno filmai kluone per mažą monitoriuką, muzika (labai patiko du berniukai su violančele ir gitara), nemokama sriuba su daug kruopų, žygeivis su nudegusiom kojom, šuo Šmikis, camera obscura, aukcionas, diedukas imtynininkas, vaikai su šautuvų marškinėliais..

Tiesiog negalėjom nepasidalint savo džiaugsmu, tad kol aš lindėjau juodoje foto dėžėje, Algis paskambino Justusui, kuris nesusiturėjęs atlėkė pas mus. Jau visai naktį nutarėm lėkti namo, tad kaip ir kiekvieno estivalio pabaigoje, susikrovėm visą savo mantą į bmv kregždę ir parlėkėm namo.

Va:

Simstva medyje prie savo virvių. O dar aukščiau - su šakom susiliejęs Algrimas.

JAFU vėliava šį kartą naudojama kaip staltiesė:)

Lemtingasis susidūrimas su žeme.

Ir jo aukos.

Algio pereinamų spalvų kūrinux.

Scenukė.

Mūsų skladukas ir kiti dalykai:)

Jaunasis gangsteris:))

Būkime2kartu

2009-06-15T20:38:00.004+03:00

Dar vienas puikus savaitgalis plastizolio ir morkų sultimis dvelkiančio vaitspirito draugijoje.
Norėtųsi pasakyti, kad padarėme milijoną marškinėlių, pagaliau išlipome iš minuso, nuostabiai puikiai pasitūsinome pagal įvairaus plauko muziką, buvo nepakartojamas oras ir t.t. ir pan.
Deja. To nebuvo.
Tai ką gi mes ten darėme? Į šitą klausimą trumpai galėtų atsakyti keletas išraiškingų naktinio (nusi)gyvenimo fotonuotraukų, darytų mūsų pačioje pačiausioje pavėsinėje už jos plonyčio tinklelio sienų žliaugiant lietui.

Pavėsinės gang'as:

GAL vėliau dar parašysime ir apie patį festivalį daugiau. Nes kol kas tik tokios mintys iškilo žiūrint į Elmės fotonuotraukas. Reik eit mokytis.

Šalčininkų turas

2009-06-08T23:30:00.007+03:00

Su sąlyga, kad jau šį savaitgalį su visom JAFU dirbtuvėlėm lekiam į b2g, o F egzaminas iki šešių ar septynių vakaro, jai teks tikriausiai atvažiuot autobusu. Tad domėjaus kaip ten nusigavimas iki Norviliškių... Ogi, pasirodo, ten išraiškingos vietovės, susiradau maršrutą, galbūt prieš festivalį išeis aplankyt:

Padidinta versija

Šniūrai

Kudlos

Kiaulėkai

Papiškės

Bedugnė

Naujininkai (čia galim paimt F iš namų)

Skerdimai

Gumbas

Skubėtai

na, ir žinoma, Norviliškės... Iki susitikimo festivaly;)

SVEIKINIMAS

2009-06-03T17:45:00.002+03:00

Sveikiname Cojų įgijus bakalauro kvalifikacinį laipsnį!:*

Dublis Nr.2 – “Pasaka iš rūsio“

2009-06-01T01:25:00.022+03:00

Galbūt reikėtų pradėti nuo to, kad festivalis „Pasaka iš rūsio“, kuriame lankėmės (dirbom ir šėliojom) šį savaitgalį, buvo tikras atradimas!

Besiruošiant su JAFU į šį festivalį tvyrojo įvairios nuotaikos. Iš pradžių sužinojome, kad mums leis įsikurti atskiroj patalpoj rusy. Šmaikštavome, kad ten mus ras tik patys smalsiausieji. Vėliau sužinojome, kad būsime šalia didžiosios scenos – nusipirkome ausų kimštukų (ir ne bet kokių, o skirtų šaudymui. Maža dar prasprūs koks garselis).

O viskas pasirodė kur kas geriau nei buvo nuogąstauta. Gavome dviejų patalpų rūsiuką didžiosios scenos kairėje, pasikabinome tentą (ilgai kankintą), susimontavom itin modernų stalą, susidėliojom savo šilkografijos įrenginius bei išsikabinom marškinėlius. Mūsų pačių vaizdas šįkart buvo kur kas geresnis nei per GaDi. Visai vakare pradėjo gausiau rinktis žmonės. Šilkografija (atvirkščiai nei per GaDi) festivalio lankytojams nebuvo didelis stebuklas, nes kas antras besidomintis buvo arba iš Dailės akademijos, arba iš Čiurlionio menų gimnazijos, kur šilkografija skiriama namų darbams. Jau visai po vidurnakčio marškinėlių gamyba įsivažiavo ir dirbtuvėlę uždarėme tik gal kokią 2val. nakties. Sekančią dieną irgi panašiai. Tik vakarop jau buvom gerokai pavargę ir prigadinom nemažai marškinėlių. Taip jau mums kartais susiklosto – dažai ima ir nutupia netikėtai iš kažkur visai netinkamose vietose:)) Tada vaitspiritas, ašaros ir kiti linksmi dalykai:))

Pats festivalis buvo labai super. Jau pati vieta įspūdinga – dvaro pastatai kažkada naudoti kaip sandeliai, o dabar visai apleisti. Erdvė buvo puikiai išnaudota: įvairios instaliacijos, jaukiai įrengtos kino ir teatro salės bei mažytis medinis nameliukas, kuriame visą laiką rodė senąją animaciją. Tikrai buvo į ką pasižiūrėti, išbandyti, sudalyvauti, paklausyti (kištukų nė nebuvo minties išsitraukt). Drįsčiau pasakyti, kad vienas geriausių dalykų, kuriuose tekę dalyvauti Lietuvoje. Kažkaip labai daug noris pasakyt, tai gal tiesiog pasižiūrėkite foto nuotraukas:D

Įsikūrimas

Procesas

Karolio išpaišyta nugara

Dvaras ir Jafu kampelis

Burbulai

Rūsiukas iš vidaus

Darymas

Rezultatas (puikus rezultatas)

Justusėlis ir lygintuvas

Senosios animacijos namukas

Ir pabaigai - Justusėlis ir festivalio herojus Duck'taras

Šilkografija ir GaDi

2009-05-18T00:52:00.004+03:00

Ilogkai nerašėmė. Vat imsiu štai ir parašysiu. Ogi mes su F ir p. Justusaičiu po pankrokeriu sugalvojome užsiimti įdomoka veikla - važinėt po festivalius ir darinėt šilkografiją. Ir kad būtų mūsų kontaktų, sugalvojau iškept puslapiuką. O kai reikėjo puslapiuką kurt, reikėjo ir pavadinimo. Tai ėmėm ir išgeneravom - JAFU:) Taigi, nuo šiol mes būsime JAFU kūrybinės dirbtuvės. O čia mūsų saituks!

Taigi, visai netikėtai apsilankėme GaDi. Apie patį festivalį... Na, buvau įžanginiam renginy - AvangarDi - madų šou. Lyginant su bet kokiu kitu FiDi renginiu, tikrai, gaila buvo biški organizatorių. Nes į jį susirinko apie 20 žmonių, neskaitant dalyvių (kai tuo tarpu per Juziką ar Pressą susirenka keli šimtai, kai į didžiausią auditoriją nebetelpa). Apie 10 jų - komisijos nariai, dar keli organizatoriai. Tai liūdnoka salėj buvo. Bet organizatorių veiduose nerimo nesimatė, tai patiko man labai:)

O festivalis... Na, nei ekologija, nei gamta, nei muzika ten nelabai kam rūpėjo. Svarbu pasistatyt palapinę ir gert. Gert, kol nulūši, atsigausi, ir vėl gert. Biški liūdna buvo, kad nuo scenos muzikantai vis rėkavo "gerkit daugiau, šildykitės, gerkit". Nežinau ar to siekė organizatoriai. Jei to, tai jiems kaip ir pavyko. Ai, ir dar nepilmamečiai. Nesuprantu ar aš pasenau, bet man atrodo, kad pusė GaDi fetivalio dalyviai - neplinamečiai, atvažiavę pasigert. Vietom tikrai šlykštoka buvo.

Na, ir mes. Nusipirkome pigiausią palapinę iš senukų, organizatoriai pasiuntė mus kažkur prie elektrinės scenos. Kur nėra žmonių visai. Oras aptemęs, vėjas tik darko. Liudna. Visaip stengėmės nepalūžt. Vakarop susitarėm su Reda (kuri pasirodė besanti tikrai visai nieko mergiotė), kad palapinę galim pasistatyt arčiau pagrindinės scenos ir paplapinų miestelių. Tada viskas prajudėjo, nors vietom ir feilinom, maikes darėm beveik nesustodami. Tikrai jėga buvo, kai žmonės domėjosi kas ir kaip, keitėmės kontaktais, visi patenkinti, smagu buvo:) Nors toli gražu neatsipirko investicijos, galbūt geriau bus sekantį kartą, dabar lėksim į "Pasaką iš rūsio".

Na, ir fotonuotraukos:

Linksmasis banglas yra linksmas
Apie moralę kalba išraiškos
Lygintuvu gruzdiname sasyskas "Sava"
Faustėja aprenginėja stovą
Ir štai tvirtiname rėmą
Rėmas buvo brokuotas, tai štai ir taisau brokuotą rėma. Viskas:)

2009-05-03T20:34:00.002+03:00

Norint važinėti dviračiu mieste reikalingi du baziniai įgūdžiai:
1. važiavimo dviračiu įgūdis
2. nardymo tarp turistų iš Lenkijos įgūdis*

*Neįvaldžius pastarojo norisi žudyti:)

Pagaliau pavasaris ir po mano langu!

2009-04-08T15:17:00.007+03:00

Štai pirmasis tikro pavasario pranašas - baltaskruostis gulenis!

Ar žinote, kas yra pankrokas?

2009-03-15T01:57:00.004+02:00

Pankrokas yra tai:

Algrimai, rašyk!

2009-03-11T10:38:00.004+02:00

Panelė F mane užmuš. Jau ne tik neparašau nieko čionai gerą porą mėnesiukų, bet dar ir niekaip negaliu su ja nei susitikt, nei nulėkt kur nors. Kodėl gi čia taip susiklostė? Ogi nes turiu kitą. Bobą. Ir F tai žino, ir pyktsa, bet nu nieko nei man nei jai neišein padaryt:/

Tos kitos bobelės vardas, kas yra itin šmaikštu, irgi prasideda š F raidės. Ir ji vadinasi FiDi.

Kaip ir kasmet iki pirmosios sesijos vyko tik daug šnekų kas ir kaip bus šiais metais, na o dabar prasidėjo tikrų tikriausi darbeliai.

Pasigirsiu, va, pagaliau pribaigėm www.fidi.lt. Šiemet Justusaičiui padedu daryt ideologiją, tai vėl visokiais š*dais užsiiminėju - tai kam lankstinuką sumaketuot, tai kam plakatuką. Šiemet atsirado kažkoks fuksas dizaineris, kuris lyg ir turėtų pakeist mane, bet kolkas itin intensyviai mala. Ir tai nepatinka man.

Ką dar nuveikiau? Na, daug, tiesą pasakius. Dabar intensyviai diskutuojam apie vakarinę FiDi, tiksliau visi diskutuoja kas gros per vakarinę, o man aktualiau - kokią vakarinę matys tiek fizikai, tiek vilniečiai. Ir šiaip, pas mus šiemet į valdžią vien mergiotės suėjo, ne itin suvokiančios kas FiDi būna, tai tenka skausmingais laiškais ir pokalbiais atremti ideologinę pusę. Bet viskas bus gerai. Arba bent jau šis konkretus atvejis:)

Dar su Justeliu užsiiminėjam kitais dalykais, vat, pavyzdžiui, maketavom karpėm ir spaminom lipdukus, rašyt į FiDi blogą bandėm, juosteles gaminom, spaudos pranešimous rašėm, pykomės su visais ir daugybę.

Bet kokiu atveju, šiais metais FiDi belekiek linksma, pamatysit;)

P.S. Andrius liepė, tai va, įsidedu linką į FiDi blogą. F mane tikrai užmuš:*

Dedikacija

2009-02-27T21:31:00.001+02:00

Ačiū Carl-Johan Vallgren už šią dedikaciją.

Fotoreportažas iš Alpių

2009-01-30T14:43:00.009+02:00

Nors mes ir vangiai čia darome kokius nors atnaujinimus, lankytojų vis dėlto nemažėja (o tai yra keisčiau nei keista). Tad Jūsų smalsumui palepinti skiriamas šis fotoreportažas - tiesiai iš Alpių Italijoje, kur aš su šeimyna bei draugų šeimyna raižėm sniegą, laužėmės galūnes (čia tik mažuma mūsų), skendome debesyse, išvenginėjome sniego griūčių ir svilinomės žandukus. Mestelkit akį ar ką kitą, kas metasi:)

Žvelgiu į tolį.. Na gerai gerai - žemyn. Pradžia, o nusileist tai reikės:)

Italijoje mums ne kartą teko susidurti su tuo, kad italai niekur neskuba. Kaip pasakė vienas vairuotojas: 10min ten 10 šen.. Atrodo jaunieji italiukai tam ruošami nuo mažumos:)

V nieke. Na gal teisingiau debesyse. Na arba dar kitaip trasoje, kalnų fone ir t.t., žodžiu įžiūrėti neverta stengtis. Kaip tik čia mes ir išmokome padoriai slidinėti - kai absoliučiai nieko nematai ir nežinai, ko reik saugotis, tai ir nebestabdai:D Tik po kiek laiko V pasidarė nebegera, nes pradėjo ne tik nesiorientuoti aplinkoje, bet ir nebesuvokti savo kūno padėties:D

V bando parodyti, kaip ji nemoka skaityti itališkai.

Vietos, kur nepatartina mėginti savo įgūdžių.

Čia aš vaizdavau pelėdą. Nežinau, kodėl būtent pelėdą ir kodėl būtent ne ant medžio. Ir apskritai, nežinau, ko man čia taip užsinorėjo.

Plan viršukalnė (1800m.). O kur V bando užsiropšti viršukalnės viršukalnė (kokie ~1801m).

Nesiorientavimo aplinkoje padarinys: V ant mamos lovos demontruoja savo kojyčių technika. Mamai tai neatrodo labai rimta.

Čia aš vaizduoju, kaip raižau sniegą. Aišku atrodo, kad kalnas niekino aukščio, bet jis aukštesnis nei atrodo:D

Debesys ir kalnai:)

Paskutinės dienos pasivaikščiojimas Boario Terme miestelyje. Ko gero, vienintelis labiau vertas dėmesio objektas - šis tiltas;)

Ir mes prie jo.

Aplaužytas broliukas-ereliukas bei draugai Milano orouoste.

Paskutinis žvilgsnis į kalnus pro lėktuvo langą.

Naujos Naujųjų nuotaikos

2009-01-05T21:01:00.003+02:00

Sesija kankina net ir mane!

Nuotaikai praskaidrinti užmeskite akį į puikią VIPinio vakarėlio nuotrauką:

Įsispraudimas

2009-01-03T17:04:00.011+02:00

Trumpai apie šį tą, kas įsispraudė į sesiją – šventes;)

Kūčios-Kalėdos. Kaip visada panašios, bet lyg ir kitokios. Giminaičiai, mišrainės, stalo žaidimai, mandarinai, dovanos ir (įtartinai) saikingas TV naudojimas.

Giminaičiams išsiskirsčius teko apsilankyti Goran Bregovičiaus koncerte. Gal šis koncertas ir nebuvo toks įspūdingas, kad giliai įsirėžtų į atmintį (ir, ko gero, po kažkiek laiko aš jį prisiminsiu kaip faktą, kad tiesiog toks buvo), bet takart buvo tikrai smagu, įdomu ir kitaip nei įprasta. Vietos buvo sėdimos, tad tik kiek aktyviau pastriksėjom per pakartojimą “kalasnikov” ritmu:D

Prie tos pačios progos pasižiūrėjom Kusturicos “Crna mačka beli mačor“ ir vis dar prie tos pačios progos norėtusi pasidalinti su Jumis viena geriausių filmų vietų – 2.13-2.16s.

Na ir Naujieji. Taip jau nutiko (o kaip taip jau nutiko, klauskite Algrimo) turėjome pakvietimus į „vipinį“ vakarėlį sporto rūmuose. Dėl tam tikrų aplinkybių vėlavau, tai tik įėjus ir nespėjus padoriai atšilti buvom visi pakviesti į fortopejono koncertą. Vien vaizdas ten buvo įspūdingas: ratu sustatyti 5 fortepijonai su senovinių nuotraukų projekcijomis rodomis ant jų bei kaip kokioj arenoj aplink ratu kylančiais aukštai susėdę klausytojai. Pats koncertas irgi sužavėjo.

Apsimūturiavom dovanotais vekso šalikais ir persikelėm į lauką žiūrėti spragtuko. Taip pat labai įspūdinga ir labai patiko. Bet, ko gero, labiau pats reginys, nes kur tas spragtukas ir kas ten vis dėlto ten vyko supratau tik, kai Milius užtraukė: „Meilė daro stebūklus..“. kitaip sakant – pabaigoj :D Gėris nugalėjo blogį ir t.t.

Vėliau plaukimas minioje link Katedros aikštės. Kas iki tam tikro taško buvo visai smagu. O tam tikrame taške tiesiog pastrigome ir nebegalėjome pajudėti. Kada tie naujieji atėjo visgi likome nesupratę. Mano regimasis laukas apimė tik kažkurį viršutinį katedros kampą, todėl šviesos šou taip pat liko nepastebėtas (o kad buvo visai įspūdinga, supratau iš nuotraukų delfyje kitą rytą). O fejerverkai atrodė gražiai:D Tada grūmtynės minioje ir vel sporto rūmai.

Pusvalanduką pasitrynėm ir prasidėjo Tabami goes The Beatles su Fools Garden. Tai visai smagiai pasišokčiojom iki 3h ir pradėjom skirstytis. Taip pakankamai smagiai ir sąlyginai kultūringai pažymėjom naujųjų pradžia.

Kaip ir viskas. Sesija.

Žiemos rūpesčiai (ne pagal Donelaitį)

2008-11-24T14:16:00.003+02:00

Kas bent kartą lankėsi pas mane svečiuose, turbūt pastebėjo, kad gyvenu duobėje. Duobę su likusiu pasauliu jungia siauras takeliukas į kalną. Prisnigus, takeliuku žemyn ima leistis vaikai su rogutėmis. Jungtis tampa per slidi, kad atliktų savo pagrindinę funkciją. Vieną kartą liksiu čia žiemoti. Gal netgi šį kartą:)

Tiesiog, jei pasigestumete:)

Fyzdukai!

2008-11-19T17:16:00.005+02:00

Kaip tai vis nepareina fotkės iš linksmojo žygeivių krikšto, tai papasakosiu šį tą naujo - nauja FiDi projektą - Fyzdukai!

Taigi, ėmiau ir nusprendžiau, kad reikia kažko ypatingo FiDi. Jau pernai norėjau daryt kažką panašaus, bet nebuvo laiko, o šiemet ir laiko yra ir entuziastų ir resursų šiokių tokių. Taigi, grosime. Ir darysime kiečiausią pasaulyje pasirodymą. Ir gal net gausis;)

Grupės sąstatas maždaug toks bus:

Būgnai kažkokie (greičiausiai kaimiškų būgnų komplektas arba šaldytuvai arba dar kažkas)
Cowbellas
Tamurinas
Bosinės (ar kontrabosinės) kanklės
Mykolaičio (ar Maceinos) vargonai
Mykolaičio mažurė gitarėlė
Tūba
Kiauliukas
dar kas nors...

Sukūriau grupsą, kuriame galės visi pasižiūrėt ką ir kaip darom ir/ar prisisidėt;)

Survival Game 6

2008-10-22T17:09:00.002+03:00

Kadangi Algirdas aprašė 7-tąjį, kuris, ko gero, bus kitamet, aš vis dėlto dar pora žodelių apie šiumetinį - 6-tąjį Survivalą:)) Šiandien buvau vusoje ir atsiėmiau mūsų taip sunkiai iškovotą prizą (prakaitu, krauju ir arbata). Deja, tai buvo ne žadėtasis pasijodinėjimas žirgais, o pasilaipiojimas Montis Magijoje. Šiek tiek nusivylėme, bet ką jau darysi..Atstovybininkė manęs paklausė, ar nieko po to neskaudėjo? O taip - mums skaudėjo..Kažkaip prieš akis iškart iškilo vienas vaizdelis, kuriuo ir norėčiau pasidalinti:)

Kaip atrodė mūsų kovingoji komanda bebandanti pasiekti paskutinę užduotį. Mūsų punktas buvo Purvynuose (mielas ir vertas paminėjimo vietovardis). O vaizdas buvo maždaug toks: Tomas po kariūnų treniruotės įgavęs antrą kvėpavimą ėjo vos nepasistriksėdamas ir netgi karts nuo karto pasiūlydamas: gal bėgam? Atsakai dažniausiai nebūdavo labai cenzūriniai:) Aivaras bėgo ristele (nes atrado, kad toks transportavimosi būdas mažiau skausmingas nei ėjimas), skausmo iškreiptu veidu bei tvirtai sukąstais dantimis. Algirdas buvo dar išmoningesnis - prasikrapštė nosį ir pusę kelio liejosi kraujais. Iš šono savęs nemačiau, bet turbūt atrodžiau puikiai:D Dar uždėkite ant viso šito vaizduko maskuojamojo 'žalia-ruda' grimo ir ko ne laimėtojai?:)

Tiesa, mūsų komandos bene silpniausia vieta buvo dainavimas:D Kažkokie nedainingi mes ten pasitaikėm, Simstvos gerklė būtų visai pravertusi:))

Buvau dar kažką sugalvojusi, bet nebepamenu. Žodžiu labai gerai buvo:)

Survival Game 2008

2008-10-21T18:40:00.009+03:00

Kol Simstva su Justusu ir Vaida kopinėjo po kalnus kažkur Ukrainoj, užpraeitą savaitgalį dalyvavom 7tus metus vusos organizuojamame Survival Game. Buvo jėga!:)

Jau trečią kartą dalyvavau, pirmą kartą pirmą vietą laimėjom, antrąkart - kažkelintą, ka-kaip net nežiūrėjom. Labai tragiškai buvo suorganizuota ir naktį praleidom Stirniuos, laukdami per lietų, kol atvažiuos organizatoriai. Tada prisižadėjau nebedalyvaut niekada (iš tikro, ten labai tragiška buvo), bet va, susiklostė kitaip.

Taigi, pasakoju. (Nuotraukos daugmaž randominės, nes proceso metu nelabai norėjos fotkint)

Nuvežė į vietą (!) su mikriukais ir jau važiuodami išgirdom, kad kiti dalyviai žino kur važiuos (vyko Aukštadvary), tai išlipę, kol laukėm organizatorių ir pradžios, su Aivaru nubėgom ieškot girininkijos ar informacijos centro - vietos žemėlapio (nes anksčiau juos reikėdavo persibraižyt per minutę ar kažkiek). Nusifotkinom, bet, laimei, šiemet organizatoriai parūpino tikrus, atšviestus žemėlapius. Tai buvo gerai:)

Sužinojom, kad visas atrakcijas ir užduotis organizuos ne vusa, o kareiviai (iš kažkokios akademijos ar whatever). Tai džiugino, nes vusai tai daryt pastebimai nesisekė:) Po trumpo kariūnų instruktažo tekini pasileidom ieškot žemėlapių. Begom bėgom, radom pirmi ir pasileidom ieškot pirmojo punkto. Bėgom kelios komados iškart (su MIFSA ir žygeiviais). Bėgom bėgom ir nusibėgom į šoną. Žygeiviai jau anksčiau kažkur nusuko, tai iškonsultavę vietinių pasukom miškan. Išėjom į kelią ir nužygiavus kelis kilometurs sutkom kareivius, kurie pasakė, kad taškas yra :pastumtas" kažkiek į kažkurią pusę. Nu jo. Mes nubėgom, kai tik ranka mostelėjo į kurią pusę, o kiti liko išsamesnei informacijai. Ir gerai padarė, nes, kaip vliau sužinojom, jiems ir ant žemėlapių juos sužymėjo. Nubėgom į tą mistinę vietą, prie mūsų prisijungė Tomaš iš žygeivių, kuris jau gerą pusvalandį dairėsi užduoties. Ir buvo piktas. Ieškojom ieškojom, kol atėjo jo komanda ir patraukėm per laukus taško link, kol Aivaras išgirdo šūksnius ir nubėgom jų link. Tai buvo pirmoji užduotis.

Mes buvom antrieji ir ten jau buvo mifsa, kurie tašką rado pagal nuojautą:) Užduotis buvo keistoka - vienam pjaut rastą, o kiti turėjo dainuot taip, kad nesigirdėtų. Tą padarėm. Po to visai kūrybinga užduotis - pereit per lengvai įtemptą lyną tarp trijų medžių, neliečiant žemės ir komandos draugų. Tai aš iškart kažkaip sugalvojau, kad tam, kuris eina lynu reik duot pagaliuką ir už jo palaikyt kitiem. Pyktelėjau ant Aivaro, nes jis kažkur nubėgo rąsto ieškot, kol mes pusiau sėkmingai persikelinėt bandėm. Po to atidirbę techniką visai sėkmingai persikėlėm ir sužinojom, kad čia užduočių laiko niekas neskaičiuoja - tipo kuo greičiau padarysi, tuo greičiau galėsi patekt į kitą punktą. Nu gerai. Išbėgom tolyn. Mes treti!:)

Bėgt pavargom, Aivaras jau pradėjo dejuot, kad kojas skauda, tai ėjom. Nuėjom iki antrosios - reikėjo kažkuom prineš iš ežero pilną kibirą vandens. Buvo draudžiama naudotis daiktais, kuriuos turi kuprinėj, nebent savo rūbais. Tai pasakiau Aivarui, kad jeigu turi kokių nors maišelių, lai įsideda į kišenę. Nes kita komanda (kuri atbėgo čia pirma) iš bakūžės prie ežero tempė maišus nuo šiukšlių. O jis kažkodėl išsitraukė šiukšlių maišus ir nuėjo organizatorių paklaust ar galima jais naudotis:) Negalima. Nu gerai. Šiaip ne taip pripildėm tą kibirą, ir kol rengiausi (nes buvau įbridęs ežeran), mano komanda susižinojo kur yra kitas punktas ir laukė manęs. Beje, labai nepatiko tai, kad punktus ne tik pažymėjo randominiu būdu ant žemėlapio, bet norodė kaip ir kokiu keliuku reikia eit. Ėjom ėjom ir paklydom. Lyg ir sekėm nurodymais, kurių negirdėjau, bet vėliau susivokėm, kad einam ne į tą pusę. Apsisukom ir begrįždami sutikom kitą fizikų komandą, kuri jau grįžinėjo iš to punkto. Fak. Pot to susitikom su mifsa, susipažinom ir kartu patraukėm ieškot punkto.

Ėjom ėjom miško keliais, kol priėjom laukymę. Ir prieš mus kaip tik už kelių šimtų metrų žygiavo kita komanda ir dar toliau - žygeviai. jie darė lanką š pamiškę keliu, o aš sugalvojau, kad bent vieną komandą galim aplenkt, kirsdami per brūzgynos. Kirtom. Ir neaplenkėm nė vienos. ėjom ėjom jiem iš paskos, jie ėjo greičiau, po kurio laiko jau nebematėm. dar pažingsniavę kokį pusvalandį pamatėm rezervato ženklą, kuris pagal žemėlapį sakė, kad esam ne toj vietoj:) Paskambinau Tomašui, jis sakė, kad jie ir tai pastebėjo, todėl per artimiausią proskyną kirto tiesiai mišką per kvartalinę. Grįžom ir bandėm kirst ir mes:) Pradžioj sėkmingai, kol galų gale supratom, kad esam visiškai KAŽKUR. Vidury miško. Dar paėję nusprendėm taip stipriai nebesistengt:) Prisėdom, išgėrėm arbatos, pažvengėm vieni iš kitų ir bridom toliau. Galų gale išbridom į miško keliuką ir eidami juo kryžkelėje sutikom sėdinčias dvi komandas ir lengvai girtaujančias:) Jos akivaizdžiai neskubėjo. Vėl skambtelėjau Tomašui kur sukt ir neužilgo pasiekėm mistinį punktą. Likusios komandos nusuko paskui mus. Labai kvaila užduotis buvo - išsipaišyt dažais veidus ir užnešt/aptvarstyt galvą vienam komandos nariui. Nešėm nešėm, vargom, o tai visiškai niekam nerūpėjo, t.y. galėjo F ir pati užlipt;) Nieks nežiūrėjo. Išskubėjom į kitą punktą.

Ten paaiškėjo, jog esam treti (!), tad moralė pastebimai pakilo:) Tik susimetėm daiktus ir puolė rėkt ant manęs (pasisiūliau savanoriu) vienas kariškis. - Bėgam! Nu bėgam. Tai taip užtąsė taip mane toj rungty, kad pagailo man kariškių jų pratybose. Bėgt krosu, bėgt sprintu, kūlversčiai, atsispaudimai ant delnų ir krumplių, atsilenkimai/vertimai, lipimai į medį, vandenį, įliaužimai ir visos kitos nesąmonės. Na, buvo žiauru.

Po rungties sunkiai paėjau. Bet reikėjo kažkaip skubėt, visgi lyderiaujam:)

Sekanti rungtis buvo netoli ir visiškai nereikšminga - susirinkt pagalių laužui. Tai nerinkom, prisirinkom jau išlindinėdami iš miško, nes paskutinis (taip man atrodė) punktas buvo mieste. Dar geras girininkas pavežė mus puskilometrį priekabėlėj, tai linksma baisiai buvo:)

Grįžom į pradinę vietą, susikrovėm daiktus, pradėjom gert arbatą, o F turėjo parašyt a la laišką mamai:) Pasirodo, čia irgi buvo rungtis ir dar tik tarpinė. O mes visai neskubėjom ir viena komanda dar net sugebėjo mus aplenkt:) Taigi, į sekantį punktą! O jėgų visiškai nėr. Man parėjo kairė koja (trauma iš vaikystės), o į Aivarą buvo išvis graudu žiūrėt, nes jam baisiai skaudėjo abu kelius (irgi vaikystės trauma:)) Vos vos vilkosi jis, atsiskyrė jis nuo mūsų ir pasiliko gale. Prėjom kitą punktą šiaip ne taip, kažkur pelkyne, ten jau dvi komandos klausė instruktažą - surinkti 5 ištrauktosios spalvos balionėlius. Vienas - pelkyne , keturi - miško pakalnėj. Aš lėkiau į pelkes ir ten buvo pati fainiausia užduotis visam survivale. Ten toks raistas, kur nežinai kur šokt, kad nenugrimztum. Tai šokinėjau nuo medžio prie medžio, dukart prisėmiau, bet labai patiko:) Balionėlio neradau, rado F, nes jis buvo raisto pradžioj. Suradom visu pirmi ir išbėgom į paskutiniį punktą. Priėjom kryžkelę nedidukę, vienas kelias vedė palei ežerą, kitas baigės už keliasdešimt metrų. Bet kompasas rodė, kad turim eit trumpuoju:) Tai ir ėjom. Išlindom į kirtimą, vietinių darbininkų pasiklausėm kur stovyklavietė ir aplinkiniu keliu pasileidom jos link. Tomas išbėgo į priekį, nes kupinas energijos buvo, mes su F ėjom kartu o Aivaras paliko už gero puskilometrio. Jo jau nebematėm ir už kelių minučių skambina "Mes pirmi! Varykit čia!"

Pasiekėm išsivarginę stovyklavietę, o Tomas išbėgo paimt daiktų iš Aivaro. Grįžo ir buvom pirmi! Triumfas, laimė ir visa kita! Buvo nerealu! Visos komandos pasuko tuo keliu palei ežerą ir marods, kad mes gerai padarėm, kad ėjom per aplinkui:) Pirma komanda pasirodė tik už maždaug penkiolikos minučių, tai buvo užtikrinti dienos laimėtojai:)

Va. Toliau tesės tragiškas laužo kūrimas, vusiečių tūsai, maistas ir kt. neįdomūs ir nelabai aktualūs dalykai.

Gal užteks. Ktą dieną plaukėm ir baidarėm ir buvo ketvirti. Ir kažkodėl survaivalo nelaimėjom, užėmėm antrą vietą. Bet džiugu, kad pirmąsias tris paėmė fizikai:)

Foktės ŽIŪRĖTOJAMS:

Aivaro dalykų kuprinė

Susirinkome prie VU

Štai puikioji "Yyy!" komanda!

Lekiam su girininku:)

Stovyklavietė ir žmonės, nesuprantantys, kad šlapia mediena nedeha

Stovyklavietė

Alkopalapinė ir jos didžioji draugė

Baidarės ir kt.

Iš apačios

Iš viršaus

Apdovanojimai, kur paėmėm "faking" antrą vietą

Standartiniai linksmieji pratimėliai

Žiūrau

Kita fizikų komanda ir Tomas

informatikos uzduotele

2008-10-17T11:34:00.003+03:00

Cia vel biski spamo.

Reikejo informatikai sukurt puslapi, kuri lengvai rastu google, tai destytojas patare i bloga nuoroda imest. Tai va, ta ir darau:)

http://ratautas.site90.com/ - apie mane ir panasiai:)
http://rudaake.site90.net/ - grupiokes Kristinos asmeninis puslapiukas.
http://www.kavamale.webs.com/ - Lauros - apie kava.
http://charizmaaa.site50.net/ - grupiokes Agnes asmeninis saitukas.
http://poetka.site50.net/ - kitos Agnes saitukas apie kates:)
http://wix.site50.net - grupioko Vycio puslapis, kurio neranda google

VaĄ

Nuotykių maratonas

2008-09-28T23:28:00.004+03:00

Šiek tiek kankina tingulys, dėl to šiandien su Jumis pasidalinsime tik nuotraukomis (žinau, kad mėgstat;D). Bet postukas irgi bus kažkada. Žvilgtelėkit, kaip mums buvo linksma ir smagu orientacinėse varžybose;p

Komanda "Bembiai" (minus aš) ruošiasi dieninio etapo startui. Iš kairės: Algis su baranka, Simantas (geriau žinomas kaip Simstva) su kažką rodančiu GPS'u bei Vaida su garbanom:)

Algirdas vamzdyje po keliu žymisi punkte

Kelte Nemunu. Strategijos derinimas:)

Komandinės dvasios stiprinimas. Bet jau po varžybų:D

Na ir pabaigai: five nice asses:)))

Savaitgalis?

2008-09-24T19:07:00.003+03:00

Va, dilema pasitojo - eit į so called orientacinį ar pažiūrėti T.V. Smith. Šiaip tikrai norėčiau eit pažiūrėt legendinio pankrokerio, gal ir būtų vienas -iausių muzikinių dalykų Lietuvoj, nes jis turi tą dvasią ir TĄ pasirodymą, kas man labai patink:)

Bet kita vertus, tai bus poros valandų šou, kuris gal net visai nepatiks, o miške visą savaitgalį prabraidžiot visai jėga. Seniai jau taip nedariau:) Vakarai prie laužo, šlapios kojinės ir visa kita, kaip senovėj. Rimts, manau varysiu į orientacinį.

Šis tas, kas geruoju gali ir nesibaigti..

2008-09-11T14:49:00.004+03:00

Blėstant baimėms dėl kylančios karo grėsmės su Rusija ir besiruošiant Juodosios skylės atsivėrimui, norėčiau Jus supažindinti su dar vienu reiškiniu, galinčiu sukelti ne ką mažesnius padarinius. Uodai-mutantai puola! Antrą naktį kenčiam jų terorą. Gal jie ir atrodo, kaip tie maži įkyrus ir nelabai mieli padarėliai, sutikti kaime ar prie ežero, bet tikslą turi kitą (miesto užterštumas pakoregavo ir šių gražuolių natūralią būtį).

Pirmą naktį, ko gero, jie vykdė žvalgomąją misiją. Be paliovos zyzė palei ausis, tik iškišus nosį iš po antklodės. Didesnių nuostolių (neskaidant “gliukų“ visą naktį) jie nesukėlė.

Kita naktis buvo – planuotas puolimas. Nepaisant mano sesers nenumaldomų pastangų dar prieš užmiegant sumedžioti plėšrūnus, tamsoje pasišviečiant speleologų žibintu (kas akivaizdziai nedavė jokių rezultatų), iš ryto pabudau su įkandimu į akies voką. Kuris savo ruožtu ėmė ir ištino (beje, tas pats buvo nutikę prieš keletą dienų ir mano mamai. Tada tai dar neatrodė taip rimta!)

Tai sakot, taikotes į regėjimo organus?! Laukiam kitos nakties.

P.S. Mano draugas T.L. (taip pat gyvenantis Naujininkuose) universitete skundėsi, kad uodas jam miegant įkando į užpakalį. Manau tai darosi nebevaldoma.

Postukas mieliesiems skaitytojams!

2008-09-10T18:45:00.003+03:00

Na gerai, skirybas su F atidėjom neribotam laikui, tikriausiai iki kitos Lietuvos kultūros sostinės:)

O ką gi veikiame dabar? Ryžoji po truputį pažindinas su laborais ir mokytojais, aš ir. Išsilaikiau skolą septynetui (komfako galia vėl įrodė savo). Linksmiausia, kad buvau susiplanavęs ruoštis dvi naktis tam egzui. O vakare, dvi dienos prieš jį (mano manymu) sužinojau, kad jis man visgi jau rytoj. Tai ruošiausi intensyviau. Ir išlaikiau. Couchsurferius, kurie norėjo atvykt pastaruoju metu pasiunčiau, nes esu labai užsiėmęs ir tt. Bet ne tai yra mano džiaugsmų priežastis.

Pirma, tai grįžau iš pamokos, kuri yra eksperiminetinė mūsų kursui (beje, vėl fiktyvi - prisiklausė nuogirdų ir sudarė naują discipliną - mediologiją). Pirmą paskaitą prieš savaitę vedė dekanas, lankomumas būtinas, o buvo 4 valandos nuoširdžiai nuobodžių kalbų. Kažką papriekaištavo jis, kodėl mes be diktofonų ir kompų sėdim (visas kursas), tai šiandien kas antras mano grupiokas atsitempė po leptopą;) Kadangi jie visi ten stropiai konspektavo, aš kitokia veikla užsiėmiau - pasijungiau EDUROAM wirelessą ir veikiau nesąmones visokias:) Po to vis mainėmės kompais ir visiem keitinėjau nustatymus, nes tai itin komplikuota. Mokytojas jaunas buvo, prikolino ir nesamones šnekėjo. Po to filmukus iš jūtūbės žiūrėjom, žodžiu, komfakas, kaip priklauso!

Bet linksmybė ne tame!

Ogi taip išėjo, kad Donatuko ir Linų pagalba laimėjom projektuką su FiDi atitempt savo šachmatus į katedros aikštę. O liko tik pusantros savaitės!!! Ir dar neaiški situacija, kadangi darom kartu su O. Benderio turnyrų, tai vyksta krūva nesusikalbėjimų, kas labai apsunkina ir lėtina visku. Neaišku kas ką remia, kas kieno partneris, kas turi dėtis ant plakatų ir kt., kas ką užsakinėt privalo ir kaip čia kuom dalintis. Vėl nemiegu iki ryto su fotošopu niekniekius gamindamas ir šiaip visokių posėdžių, ginčų ir neramumų būna... Kaip priš FiDi;)

Visai patinka:) Apsilakykite!

RUSĖJO 20 DIENĄ KATEDROS AIKŠTĖJE. PAMATYSIT MANO MAIKES, FLAIKAS, INSTALIACIJAS, NUOTRAUKAS IŠ DARYMO, BEI GALĖSIT PATYS PAČIUPYT FREZĄ AR SU LAZERIU KĄ NORS IŠSDEGINT;)

KO?!?

2008-09-09T12:15:00.002+03:00

Vaikai, kodėl nepaliekate šio blogelio ramybėje? Gi vasara jau baigėsi.. O prierašas po pavadinimu aiškiai nurodo, kam jis buvo skirtas.
Kol kas nesigąsdinkite. Likimas jo dar nėra nuspręstas. Viskas gali baigtis ir geruoju:) Gali - bet ko gero nesibaigs;)
Dėkui už dėmesį. Kas jo ir kiek paaukojo;)
(nuotraukų ir šį kartą deja nebus - atpraskit;D)

Šilkografija 101 ar kažkas panašaus

2008-08-27T00:13:00.003+03:00

Labai seniai svajojau pradėt gaimint kokias našyvkes/maikes tokias, kokias noriu ir dar mokėt mažai pinigų. Hardkorėj kažkada buvau seniai suradęs kaip teoriškai tai daryt, bet tada buvau jaunas ir durnas ir nieko nesupratau. Ir visai netikėtai Mighty Sounds festivalyje išvydau jaunuolį, visiškai diy darantį maikes ir imantį už tai visai nemažai pinigų. Kalbėjo jis sunkiai angliškai, supratau tik, kad reikia plastizolio, emulsijos ir tinklo. Ir patį principą. Taigi, prisatatau jį jums, mieli skaitytojai. Jums reikės:

Namuose rasite:

Tumbačkos (mažos spintelės, kurios negaila sulaužyt arba lentų/fanieros)
Drėlės
Siaurapjūklio (elektrinio)
Maikės (t.y. marškinėlių)
Šaukšto
Permatomos lipnios juostos

Senukuose papigiai galima rast (namie irgi, kartais):

Kempinių
Vaitspirito buteliuką
Įrankį langams plaut už 4 litus su guma ant galo (arba galima pirkt brangų gumos gabalą – brauklę iš specializuotos parduotuvės)
Stiprią lemputę (būna buitinės iki 250w)
Guminių pirštinių!!!!!
Super klijų
Fairy arba kito nuriebalintojo
Mentelių glaistui (špakliui)

Iš spec. parduotuvės pirkite:

Fotoemulsiją (universali1)
Tinklą (120 tankumo)
Dažų (plastizolio)
Brauklę (nereikia, jei turi langų ploviklį su guma)

Vilniuje yra parduouvė Lipnūs Produktai (Šeimyniškių gatvėj) netoli Europos, bet jie lyg ir sakė, kad Kaune yra firma SPS-E, kur viskas šiek tiek pigiau. Bet gal ir ne. Labai gera ten parduotuvė, pažvengė iš manęs, bet nuolaidą kažkokią padarė ir už visas medžiagas aš sumokėjau 120lt, iš kurių galima gauti daaaaaaug trafaretų ir maikių. 100 litų, atmetus brauklę. Visai pigu, manau.

Taigi, pradedam. Principas – iš faneros padarai rėmą, užtempi tinklą, padengi emulsija, ant išdžiūvusios emulsijos uždedi skaidrę su paveiksliuku, pašvitini, gauni šabloną. Tada per jį brauki dažus – biagta! Dabar – išsamiau.

Rėmas

Mes darėme rėmą maždaug 30x40cm, kad, prireikus, galetumėm daryt ir A3 dydžio paveiksliukus. Išgręži skylutes faneroj (tam reikalui paaukojome vieną tumbačką) ir išpjauni stačiakampį vidury su siaurapjūkliu. Priklijuoji vieną tinklo kampą ištempi kitą, priklijuoji šoną ir ttttt. Gerai įtempt yra svarbu, mes įtempėm gan gerai (trise) it super klijai tikai atlaiko tą įtempimą. Toliau – nuplauti su vaitspiritu ir kempine nuo nešvarumų (be vandens), išdžiovinti (su ventiliatorium, pavyzdžiui), nuplauti su fairy nuo taukų, vėl džiovint. Rėmas paruoštas!

Emulsija

Rėmas šioj visoj procedūroj atlieka šablono funkciją. Per ant jo užtemptą tinklą laisvai persigeria dažai, išskyrus per tas vietas, kur yra sukietėjus foto emulsija. That‘s it! That’s the key! Taigi, reikia padengt tinklą foto emulsija. Tai daryt reikia tamsoje arba labai blausioje/raudonoje švoesoje, kad nepradėtų stingt. Pakabink vieną šaukštą, uždrėbk viršuj ir išlygink po visą paviršių (su braukle arba langų valikliu). Kampai yra neaktualūs, nes ant jų dažniausiai nebūna jokių paveiksliukų. Vieno šaukšto visai užtenka A3 rėmui iš abiejų pusių padengt. Palikt džiūt su ventiliatorium visiškoj tamsoj apie pusvalndį – valandą. Kol išdžiūva:) Per tą laiką galima atsispausdint ant skaidrės norimą paveiksliuką.

Švitinam

Kai jau išdžiūva, reikia veikti greit. Prisivirtini permatoma lipnia juosta savo genialų meno paveiksliuką ir išneši į šviesą. Mes pastarajį kartą kaitinom iš vieno metro aukščio su 250w lempute 40 minučių, tai gavos beveik tobulai. Atrodo, viskas gerai. (Padarėm tokią konstrukciją – ant dviejų kėdžių pastatėm veidrodį veidu į viršų (nors jo gal net nereikėjo, kažkodėl sugalvojau, kad taip geriau).) Prajėus šitam etapui ir sustingus uždengtom vietom reik visą komplektą, t.y. rėmą su paveiksliuku reik pernešt į dušą. Dušas turi būti be šviesos!!! Nusuk galvutę dušo arba užmauk šlangą kokią, kad susidarytų didelis slėgis. Beje, tinklas su folija visiškai nepakeičia spalvos tos vietose kur jis sustingęs arba ne, taigi, gali atrodyt, kad nesigavo, bet taip nėra! Čia pats jėgiškiausias momentas, nes kai paduodi aukštą slėgį, to vietos,, kur emulsija nesusitngo, pasidaro baltos ir beveik kiaurai praleidžia vandenį. Tada išryškėja piešinys. Dar reik praplaut, kol galutinai visos mažos detalės pasidaro baltos (tinklo spalvos). Valio! Dabar vėl reik padėt prieš tą pačią lempą plius ventiliatorių, kad greičiau išdžiūtų ir dar labiau sukietėtų emulsija. Laukt kol išdžius. Baigta!

Dažom

Šita dalis mums nepavyko iki galo, tai parašysiu kokios klaidos buvo. Paimi rėmą, veidu į apačią, uždedi ant marškinėlių ir prispaudi. Tada pakabini su mentele plastizolio šiek tiek, uždedi ant rėmo virš paveiksliuko ir pamaišai pamaišai pamaišai ir padengi tolygia stora juosta virš paveiksliuko. Tada imi brauklę arba valiklį ir kampu alfa į horizontą braukioji žemyn, kol užpildai visus visus tarpelius. Finalinis dalykas – beveik stačiu kampu laikydamas įrankį stipriai spausk į tinklą ir vienu ypu nubrauk viską žemyn. SVARBU! Nubraukinėk viską tolygiai ir stipriai spausdamas, nes mūsų brauklė (tas durnas gumos gabalas už daug pinigų) buvo kreivoka ir ties viduriu gavosi išblukus tokia liniga, kur dažai ne visai prikibo… Čia – viskas!

Džiovinam

Čia svarbu is mum ne visai pavykęs etapas. Mes bandėm kepint plastizolį (kad išdžiūtų/prikibtų galutinai) dujinėj orkaitėj barake. Beeet kažkas nesigavo. Nežinojau kiek laiko, tik kad temperatūra turi būt apie 50 – 80, bet ten nebuvo jokio termometro. žodžiu, prikibo, bet neišdžiuvo ir tepa viską savo kelyje. Taigi, pirmas bandymas kaipo pavykęs. Su šiokiais tokiais trūkūmais, šis jaunuolis nuolankiai šypsosi žalia spalva ant baltos Simtauto maikutės. Jė! Bus dar ir fotkių...

P.S. NAUDOKIT PIRŠTINES!!! Mano žalios rankutės visdar neatsiplauna.
P.P.S jei kas netyčia googlinsit kaip tai pasidayt (kaip aš) ir rasit šitą straipsnį, parašykit feedbacką su papildymu ir rezultatais kaip sekės. Būtų baisiai smagu!

Lenkai aplankė

2008-08-26T15:13:00.003+03:00

Užsiregistravau Couchsurfinge, net sumokėjau mistinius 15 dolerių, kad man atsiųstų materialų laišką su patvirtinimu (dar vis jo laukiu) ir ėmė ir užpuolė krūva lenkų. Iš pradžių trys, dar du šįryt apie ketvirtą laukė prie barako. Tai buvo keista. Dabar du išvažiavo, kiti trys - ryt. Smagu buvo, kol buvau užsiėmęs silkscreeningu, Cojus pavedžojo juos po Vilnių, grįžę skaniai padarė valgyt. Dar atsinešė degtinės didelį butelį, bet net neįpusėjom...

Po to naktį žaidė jie su Simu Katano Naujakurius (stalo žaidimą), Simas aplošė juos ir buvo laimingas. Visai nieko tas CouchSurfingas:)

Ataskaitukė

2008-08-23T17:19:00.011+03:00

Čia vasaros ataskaita tiems, kurie tingi skaityt visą kita:

Šią puikią vasarą teko nukeliaut į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Austriją, Čekija, Šveicariją ir Prancūzijją.

Aplankėm festivalius - džiazai, bliuzai, multikorė, highfield festival, mighty sounds. Taip pat Carlos Santana ir Sex Pistols koncertai...

Įspūdingiausia, ką matėm (čia apie muziką) - Dresden Dolls, Paul Lamb and the King Snakes, The Killers, Die Arzte, Dropkick Murphys, Flogging Molly, Mindless Self Indulgence, The Hives (šitų tik kampuką matėm), Anal Fists, Bu-By, Tower of Power, Earth Wind and Fire, Depart (su Jojo Mayeriu), Carlos Santana, Sex Pistols, Bjork, Dr. Ring Ding, Paprika Korps, The Liptones, Born To Lose, Moskovskaya, Citizen Fish ir dar daug daug kitų, neišvardysi. Čia labiausiai patikusios.

Vasara užskaitome! Išleidau per tūkstantį litųk, bet tokios muzikalios vasaros dar neturėjau;)

Patys patys patys patys geriausi visgi buvo Amanda su Brianu, tikrai. O dabar, prieš nusikirpdamas šiukšles nufotkinsiu:

Multikorė->Mighty Sounds->Bliuzo naktys->Highfield festival->Force Attack (2007)->promo:)

Apie viską

2008-08-22T02:14:00.006+03:00

Tai jau nutiko, kad arba buvau užsiėmęs arba šiaip tingėjau, bet kelionė iš Disneilendo taip ir liks neapipasakota. Kaži ar išvis kam įdomu, fotkių iš šito reikalo nebus:)

Taigi, ryt lekiu su Simtautu į fuksų stofkę, papasakosiu gal apie FiDi, gal kambarioką rasiu, gal pasitūsinsiu ar šiaip ką, nežinau, bet Lietuvos dabartiniais orais lėkt į gamtą yra smagu!

Vakar grįžom iš Sex Pistols. (O taip, THE Sex Pistols:)))Nuotaika buvo neypatinga visai, nes neskalandumų buvo ir dėl bilieto ir dėl nakvynės ir dėl tranzavimo. Ir šiaip pokelioninio pervargimo. Bet kokiu atveju, pamačiau. Ir nepatiko. Na, vietom visai gerai buvo – pradžioj, per „Bodies“ ir „Anrarchy in U.K.“ į pogą net lįstelėjau. Šiaip nesitikėjau aš ten nieko per daug. Bet va, užpisdavo visokios a la anarchistinės frazės „our only enemies are our governments“ ir tt. Nu kažkaip pigoka. Ir priedainį kartodavo kokį milijoną kartų, nes nepilnamečiams labai patiko. Ir šiaip, vietom tik brazdindavo vidury dainos, kad duotų Džoniui balsą pailsint tai irgi nepriot. Bet va, pamačiau. Po to miegojom iškraustytam kažkokio latvio Laurio bute nerakinamam be baldų, toks pusiau skvotelis ten jau. Apie sekso pistoletus viskas. Nieko ypatingo. Dabar Highfield.

Atvykom visaip, per kaimus, čia F gal papasakos. Oro tikėjomės lėvo, panašiai tokį ir gavom. Iki vietos pavežė pagyvenus porelė vokiečių, prieš tai pavaišinus gigantiškais keksais su skania kava. Nuvežė iki pat vietos, na, mašinų eilės vidurio maždaug. Jau artėjant prie įėjimo slakiojo voiečiai su užrašais “Suche tikcket”. Kiek mano niekinės vokiečių kalbos žinios leido suprast “ieškau bilieto”. Nesupratau:) Priėjom prie augaloto apsauginio, paklausėm kur bilietų gaut, nusiuntė į palapinę. Na, ten tiketuotojai visi plius minus su auskarais, visai draugiškai nusiteikę, klausiam “where could we buy our tickets?”. Taip pažiūrėjo į mus jis, sako “sorry, we’re sold out”. Fuck. Keliai link pradėjo, nors nuvažiuotas atstumas (iki Erfurto) – pakankamai niekinis, vistiek abydna labai. Tai ką, atgal… Atsigavęs lyg ir pradėjau kažką veblent, jis klausia iš kur mes. “Litauen”, sakom. Gudriai nusišypso ir sako “Well… Okay, but don’t tell anybody”. Čiukšt-čiukšt prisega mum apyrankes, mes padėkojam ir laukiam kaip čia susimokėt reiks (kainavo 100 eurų, ši suma atbaidė visus mūsų draugus keliaut kartu). Kažkaip susimokėt neprašo. Nu gerai, slenkam link apsauginio, patikrina apyrankes, krepšius – mes viduje! O taip, įėjom nemokamai! Po šito šoko dar atsigavinėjom porą valandų. Mes kątik sutaupėm 700 litų. Taip netyčia. Sunkiai susivokiam dar:)

Apie festivalį. Na, fokietijoj yra 4 grand festivaliai – rock am ring (tas, kur ankstyvoj paauglystėj siųsdavaus visokių grupių pasirodymus iš jo), highfield festival, hurricane ir dar vienas, kurio pavadinimo neatsimenu. Ir fokiečiams jie nėr kažkoks grandiozinis įvykis, šiaip, savaitgalio pramoga. Susivežę čia jie nežmoniško dydžio palapines, tentus, kepsnines, vandens bakus ir ttttt. O mes pasistatėm savo niekinę palapinę (vieni vokiečiai dar klausė „do you actually sleep in there?“) ir tik spoksojom kaip festivaliečiai sėdi ant kėdžių savo ir kepina didžiulius mėsos gabalus. Žiauru. Apvaikščiojom, pradėjo lyt. Bet nerealu yra aukšto lygio festivalis – jau nešnekant apie švarius biotualetus (buvo ne tik bio, bet ir tokių paprastų, su klozetais), dušus ir tt., bet pvz pradėjo lyt, tai organizatoriai nulėkė iki artimiausių kaimiečių ir parsivežė šiaudų, kuriais visas pagrindines tešlynes išklojo. Ir šiaip, apie viską pagalvota – cigaretės, chaliavi lankstinukai, daiktų saugylos ir daugybė kitų smulkmenų. Aišku, pinigai daro viską, bet whatever, gražu. Lijo su protarpiais visą pirmą dieną. Naktys buvo BAISIAI šaltos. Tokios šaltos, kaip nežmoniškai kepinantys rytai. Pritaupytus pinigus leisdavom kebabams ir ledams:) Išleidom trisdešimt eurų ir visada persivalgydavom:) Dar viena labai smagi veikla – flešikavimas. L&M turėjo savo promo tentą, į kurį neįleisdavo be 18. Aplink jį sustatyt minkštasuolių, kedžių, fontaniukas. Viduj orinis stalo futbolas (buvom absoliutūs lyderiai;)) ir kažkoks skriejimas su riedlente tarp dangoraižių. Ir dar, dvi registracijos vietos, kelionei į Madridą. Nuėjom pasiklausinėt prie vienos, užsiregistravom, gavom po tokį uber-fainą daikčiuką – usb raktą – guminę apyrankę. Vieno gigabaito. Jėga. Poto, beieškodamas vandens (ten visi jį aktyviai gėrė) nuėjau prie kito, vėl užsiregistravau, gavau dar. Poto dar kitus promotionistus sutikom šiaip kempinge, dar gavom. Ir vieną radau šiaip numestą. Tai ir vadinama flešikavimu;) Paskutinė dieną dar buvom kitąpus ežero, bet maudytis nėjom, nes debesys šiek tiek užsitraukė. Apvaikščiojom visus visus kioskelius, tai nieko ypatingo neradom, tik pastebėjom, kad kainos visai normalios ir įkandamos. Nė karto (!) poge nebuvau, nes šitie fokiečiai (ne-pankrokeriai) buvo laaaaaabai agresvūs. Pvz, kai braunas per minią, tai eina maždaug tiesiai ir niekada neatsiprašo ir nepasitraukia. Nemalonu kažkaip. Ir šiaip, šiukšles mėto belekur. Ir panašūs dalykai. Tai nepatiko. Nežinau, matysis iš nuotraukų ar ne (greičiausiai, kad ne;)), bet festivalyje buvo išvis 25 000 žmonių. Va:) Grupių daug matėm ir visokių. Ir garsių ir negirdėtų, vienos labai patiko, kitos mažiau, bet dabar – apie esminį pasirodyma – The Dresden Dolls!

Paprastai kokakolos palapinėj (kur jie ir turėjo pasirodyt) būna gerokai per daug žmonių, sausakimša, bet per Dresden Dolls‘us grojo The Killers pagrindinėj scenoj, tai palapinėj pasiliko tik fanai. Ir Išties, kai Amanda pradėjo dainuot, jos mikrofonas buvo išjungtas, bet jo nereikėjo – visus žodžius minia mokėjo. O jie tokie... Tokie... Nerealūs! Tars žiūrėtum į žaidžiančius mažus vaikus ar... Net nežinau. Grojo visiškai nuoširdžiai, sudėjus nerealias veido išraiškas, Briano pasivaipymus, Amandos charizmą ir ryšį su publiką buvo visiška euforija. Ne šiaip pasirodymas, bet... Žodis „play“ reiškia groti. Arba žaisti. Tai jie žaidė labiau. Vienas su kitu ir su publika. Akys nespėjo lakstyt nuo vieno prie kito, abu ne tik grojo, bet šnekėjo gestais ir žvilgsniais. Sunku paaiškint, tai yra dalykas, kurį būtina pamatyti gyenime! Per „coin operated boy“ jie tą savo užstriginėjimą (labai žavus yra. Tikrai!) ištempė, visa publika tik šypsojos užsipatenkinus, o galų Brianas užstabdė visą, užsimojo lazdele ir netrenkė. Amanda vis laukė, o jis lošės lošės, kol besilošdamas nuvirto ir nuspyrė būgną:) Amanda neištvėrus (tą laiką ji turėjo būt sustingus) pradėjo juoktis, Brianas gret atsikėlė, susitvarkė ir tęsė toliau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Nu nerealu! O kai dar Brianas gitarą pasiėmė, o Amanda su putojančiu alaus buteliu didingai bėgiojo po sceną kaip koks piratas:) ar net nežinau su kuo palygint. Dieviška! Tai tikrai yra pasirodymas, kurį privalai pamatyti gyenime bet kartą! Ir viskas taip nuoširdu, nesijaučia, kad tai tūkstantinis jų pasirodymas ar „čia esam mes, o čia yra publika“. Žodžiu, pasaka! Jei būtume mokėję už įėjimą, sakyčiau, buvo verta!:)

Dar vienas šiek tiek mažiau, bet irgi įspūdingas pasirodymas buvo Mindless Self Idulgence su „we‘re not stupid, we‘re excentric“:) Pirmą kartą mane taip užvežė elektroninė muzika. Ryžąją irgi;)

Dar matėm galybę grupių, ir Dropkick Murphys ir Flogging Molly, Killerius matėm, bet po Dresden Dolls jie nerūpėjo. Die Arzte, Beatsteaks ir The Hives (beje, jie nerealiai gyveai varo!) tik praklausėm, buvo dar daugiau daugiau visko. Bet jau po Dresden Dolls nieko nesinorėjo. Tikiuos, gyvenime dar teks pamatyti ką nors TOKIO. Ir Suicide DJ‘s atrodo merely a parody. Juokingai. Va, nuotraukos neskaitantiems:)

Taip atrodo fokiečių minia (atkrepiti dėmesį į tai, kad yra net spec. vieta žmonėms su negalia)
Pagrindinė scena
Fokiečiai prausias (už nugaros - jš fokiški rūmai)
Aš su klouno batais. Ir šienas. Teoriškai aš ant purvo stoviu:)
Pasigrožėkite. Kokia moteris. Koks vyras. Kokia grupė.

Vaizdas iš kitąpus ežero.
Čia Louis XIV. Rokenrolą grojo, visai ne kaip įrašuos. Tik labai arogantiški tipai...
Sėdi fokiečiai, žiūro koncertą.
Čia kokakolos palapinė iš vidaus.

VISKAS

Išvarom:)

2008-08-13T09:42:00.003+03:00

Atsiprašau, kad taip ir neparašiau apie anos kelionės pabaigą ištikiamiausiems skaitovams, bet va, pranešu:

Išvažiuojam! Ir pamatysim JUOS - the Dresden Dolls! Jėėėėė! Nors oras oras pasitaikė itin šūdinas - šalta ir šlapia - kaip nors išgyvensim! Gal:)

Visi išvyko

2008-08-08T15:52:00.002+03:00

Ėmė ir išvyko visi pastarosiom dienom. Simtautas su Jule tranzuoja į Zaragosą, parodą. Nes gaus nemokamą įėjmą. Sekas jiem neypatingai, kiek žinau, bet turi pavykt!

Dar Mykolas patraukė Bremeno link, sekas jam puikiai, kiek žinau, laukiu žinių.

Daktaras turėjo keturiese ištranzuot į Vokietiją pas kažką panašaus į pažįstamus, kaip sekas - nežinau, tik žinau, kad liko vienas.

Na dar Erika duoda žinią - kitą iš už atlanto, o gerb. Žydita šiom dienom kaip tik turėtu grįžinėt.

Taip pat grįžo ir Domas, buvo nukeliavęs lyg ir iki Barselonos, kai sostinėj būsiu, būtinai reiks paklausinėt...

Kažko tranzavimo metai šiemet, bent jau taip atrodo. Aš kaime, pjaunu žolę, F šįryt nuvežiau į traukinių stotį, bandys grįžus Vilniun užsidirbt tam festui. Dar groju lūpine armonikėle, kas užpisa visus:)

Greit parašysiu apie likusią kelionę, dalį, kuri liko nutylėta.

Ir dar. Atrašė man iš įvairių silkscreening kompanijų, tikiuos, greit pradėsiu gamybą;)

Luvras ir Disneilendo žmonės

2008-08-06T01:18:00.006+03:00

Na ir dar šiek tiek Paryžiaus

Atsikėlėm anksti iš ryto, susikrovėm kuprines, nusileidom pačiu mažiausiu liftu pasaulyje ir patraukėme į Luvrą. Pirmą kartą prie įėjimo nereikėjo stovėt eilėse, kas džiugino:) Bet oioioiiioioiiiii koks jis didelis!!! Iš pradžių dar bandėm susidaryt planą, kaip ten viską apeisim, bet pasirodė per daug sudėtinga (o vėliau ir tiesiog neįmanoma), tai papraščiausiai ėjom.

Visą ko prisižiūrėjom. Įdomu buvo pamatyt originalius paveikslus, matytus istorijos vadovėliuose ir ne tik:D Tiesa, Mona Liza nepaliko jokio įspūdžio. Nedidukas paveikslas eksponuojamas atskiroje patalpoje už stiklo, lipte aplipusio lankytojais. Pažiūrėjom šiek tiek pasistiebę ir leidomės į tolesnius ieškojimus.

Perėję gausybę salių, vis dėlto pajutom savo padėties beviltiškumą – viso Luvro taip lengvai neįveiksi (dar abiem, galbūt nuo sauso oro, akis perštėjo bei šiaip kažko sunku buvo:D). Tada išsirinkom patraukliausiai beskambančias ekspozicijas (Mesopotamijos, Egipto meno dirbiniai..) ir jas aplankėm. Na, Luvre išvaikščiojom daugiau nei 3val. ir tikiu, kad daugybės nepamatėm, bet likom tikrai patenkinti. Verta!

O vat maždaug čia ir prasidėjo pirmieji bandymai pajudėti namų kryptimi. Buvom prisigalvoję dar visokių reikaliukų: internetas, lauktuvės, dar kažkas. Buvo sekmadienies, tai, kai informacijoj paklausėm, kur artimiausias supermarketas, moteriškė baisiausiai nusistebėjo: Today?!? Na taip taip, mes juk pripratę prie bet kuriuo metu dirbančių maximų. Su internetu dar sugaišom nemažai laiko, galiausiai metro ir užmiestis.

Būtų visai gerai, jei būtų taip paprasta. Su metro (ar tai su traukiniu, nebepamenu) nuvažiavome per toli. Tada daug daug ėjom (atsimenu, kad papildomą ratą:D), tada vėl su kitu metro, tada vėl daug daug daug ėjom šalia autobano, tada autobanu, tada policija, tada bėgte atgal autobanu, tada ėjom ėjom į miestuką, tada metro atgal, tada kitu metro į priekį (likus kelioms stotelėms dar ir tas sustojo ir liepė išlipt, teko laukt sekančio). Na ir po visos šios makal makalynės mes esame šalia Disneilendo:D (mes tikrai ne specialiai – taip jau aplinkybės susiklostė:D).

Bandėm tranzuot žmones išvažinėjančius iš Disneilendo, bet kur tau – vaikučiais mašinos apkibusios, visi tik rankomis skėsčioja. Nuėjom iki degalinės ir pradėjom visų atvažiuojančių mašinų vairuotojų klausinėt, gal kas pavežtų. Išaiškėjo, kad visi į degalinę užsukantys žmonės yra Disneilendo darbuotojai ir gyvena Near arba Around. Žodžiu Mikių bei Plutų degalinė. Visai sutemo, nebebuvo ko ir ant greitkelio eit, degalinė ištuštėjo, nutarėm eiti miegoti. Supratom, kad Paryžius taip lengvai nepaleis:)

Luvras

Algis nuolankiai prašo arba siūlo. Bet kuriuo atveju didelio žmogaus žvilgsnis niekinantis:))

Metro

Uždaryta gatvė 'Tour de France' lenktynėms

Paryžius

2008-08-03T03:31:00.013+03:00

Kelionė baigėsi, bet šis tas liko nepapasakota. Nors, kaip ir įtarėm (ir panelė Rūta vakar patvirtino), nelabai kas čia skaito (geriausiu atveju prierašus po nuotraukomis (pažadu juos rašyti kruopščiau), reikia išlikti tvirtiems iki galo!:D Taigi Bernas – Paryžius ir Paryžius ir Paryžius.

Kelionė iš Berno buvo visai neskausminga. Vietoj planuotų dviejų dienų, Paryžių pasiekėme dar tą patį vakarą. Susiradome žemėlapį ir patraukėme Eifelio link. Apie Paryžių buvome girdėję nemažai: šiukšlės, netvarka..Na, taip. Žmonių mišrainė priminė Amsterdamą, kas nelabai žavėjo. Nuėję nekuklų atstumą, išvydome gausybę žmonių gulinėjančių priešais Eifelį ant tvarkingos pievutės. Buvo jau visai sutemę ir labai gražu. Mėlynai apšviestas bokštas iš arti atrodė įspūdingai (kiek erzino periodiškai imančios blykčioti lemputės, sudarančios kalėdinės eglutės vaizdą). Pasikelti tą vakarą nepavyko, nes atėjome praejus 15min. po uždarymo. Atplėšę akis nuo žaižaruojančios didybės, nutarėme susirasti kur nors čia pat vietą nakvynei. Miegmaišiai ir gyvatvorė gal ir apsaugo nuo akių, bet tik ne nuo lietaus. Kurį laiką dar bandėme jį ignoruoti, bet supratome, kad be savo palapinės neišsiversime. Žemėlapy susiradome didelį žalią plotą ir vėl patraukėme ieškojimo keliais.

Stogas tik iš pirmo žvilgsnio pasirodė puiki apsauga nuo lietaus. Liečiantis prie sienų, palapinės dugne pradėjo kauptis balos, lašėti pro stogą. Žodžiu buvo šiek tiek drėgnoka. Algis kažkaip mažiau nukentėjo, mano visi drabužiai, miegmaišis ir net galva buvo šlapia. Taip pat visi daiktai kuprinėse. Bandžiau šildytis Algio super kostiumu, tačiau tai irgi mažai padėjo. Atsikėlem šlapi ir nelabai išsimiegoję, sukišom savo šlapius daiktus į kuprines, pažvelgėm į savo būstą ir supratom, kad tai jo paskutinioji. Jei kas artimiausiu metu lankysitės Paryžiuje, galite užsukti į parką vakarinėje miesto dalyje einant tiesiai nuo Eifelio ir patikrinti, ar mūsų namukas ten tebestovi. Prancūzai mėgsta viską palikti taip, kaip yra, tad Jūsų šansai dideli:)

Kadangi būsto nebeturėjome, ateinančiai nakčiai nutarėme susirasti hostelį. Prasidėjo paieškos turistų informacijoje bei internete. Po šiokių tokių erroriukų užsisakėme pigiausią kambarį hotelyje šalia Monmartro. Ten mūsų nepasitiko niekas, Algiui teko belstis į kambariuką ir pažadinti prie stalo knapsintį administratorių, kuris mus irzliai apšaukė:“What do you want? It‘s my rest time!!”. Nudrėbė raktą bei palydėjo prie mažiausio pasaulyje lifto:D Iš pirmo žvilgsnio neatrodė, kad ten įmanoma tilpti su kuprinėmis, bet kažkaip susiprastinom ir ta drabužių spinta pajudėjo į 5aukštą. Mūsų kambarys pasirodė esantis dar aukščiau, tai paskutinį atstumą iki kambario teko įveikti laiptais. Tamsūs ir siauri viešbutuko koridoriai man sukėlė laivo įspūdį, pritrūko tik siūbavimo:) Kambariukas buvo visai nesiaubingas, išsidžiaustėm visus šlapalus ir nutarėm šiek tiek pamiegoti prieš žvalgybinę akciją.

Atsikėlę nuvažiavome iki Luvro. Kažkaip vėl pasisekė atsidurti ten 20min. po uždarymo. Senos pakrante nukeliavom apžiurėti Notre Damo katedros. Šiek tiek susukčiavom per visą aikštę nusidriekusios eilės atžvilgiu ir patekome į vidų. Didžiausią įspūdį paliko milžiniški vitražai, visą kitą buvo sunku pastebėti per fotoaparatų blykstes:) Vėl grįžome upės pakrante, kuri buvo nusėsta žmonių bei baisiai dvokė po kiekvienu tiltu. Pats upės vanduo buvo neperregimas ir visai netraukė maudytis kaip Berne. Kaip visad nuo karščio buvo sunku, bet moralė laikėsi puikiai. Nesėkmingai pabandėme įveikti litrą ledų ir nužingsniavom Elizėjaus laukų link. Pakeliui matėme gražių fontanų, nors dauguma jų buvo apleisti ir apaugę. Vis tas prancuzų autentiškumo pomėgis. Kas per daiktas tie Elizėjaus laukai, taip ir likom nesupratę. Gatvė prabangių parduotuvių? Tikejomės kažko kito. Galiausiai pasiekėme Triumfo arką. Taip pat didingas statinys. Dar besigrūsdami Elizėjaus laukais, abu nusprendėme, kad į Paryžių geriausia važiuoti su turistų grupe, kur patogiai autobusu apvežioja pagrindinius objektus, gidas apipasoka. Na, mes buvome be autobuso, bet tos dienos plane dar turėjome aplankyti vieną objektą.

Eifelis šį kartą mus pasitiko puskilometrinėm eilėm. Atsistojom į vieną ir labai puikiai pataikėm. Prieš mus stovėjo šeimyna su ~penkiamečiais dvynukais ir dar vienu vyresniu jų broliu. Drauge su tėčiu jie visą laiką žaidė žaidimą, kurį mes vėliau praminėm „pirščiukais“. Butinai reiškit pageidavimus, mes išmokysim – belekaip smagu:D Taigi, eilėje stovėjome kiek ilgiau nei valandą, bet su tais linksmuoliais visai neprailgo. Užkilome į patį viršų, apsižiūrėjome, kaip ten kas atrodo, pasifotografavom ir nusileidom:D Tada lėkte į metro ir į savo Mulen Ružo rajoną. Pats mažiausias liftas pasaulyje ir miegas.

Pirmieji nedrąsūs žingsniai didmiestyje:)

Eifelis

Čia, jei visgi nutartumėte susirasti;)

Fontanas

Triumfo arka

Vajė, kaip aukštai/Vajė, kaip gražu/bet koks kitas variantas:)

Grizome!

2008-08-01T12:14:00.002+03:00

Sveiki visi!

Mes grizome!;)

Nutiko visko daug, nezinau kaip cia pavyks aprasyt, ypac, kai vel tuoj islekiu tikriausiai i Multicore, bet kolkas jusu demesiu - nuotrauku archyviukas;)

čia!

Deja, Disneileinde fotiks issikrove ir pacius pacius geriausius ispudzius pasilekam sau;)

Bernas

2008-07-24T23:26:00.004+03:00

Kadangi esame vieni savo mokykleleje ir apsupti technologiju, naudojames proga ir VEL dalijames ispudziais apie Sveicarija.

Taigi, pabudom siandien jau gerai po 11val ir ememe ruostis kelionei po Berna. Kadangi Algis ruosesi prie kompiuterio, tai uztruko apie tris valandas. Galiausiai pavykus atsiplesti nuo gzvenamosios patalpos grindinio, patraukeme stoties link. Ten gavome zemelapi ir siek tiek gyvybiskai svarbios informacijos apie vietinius supermarketus. Pakeliui i zvalgyba, uzsukome i mcdonalda issivirti sriubos bei siek tiek gliukozes is supermarketo.

Bernas. Placios gatves, masyvus pastatai, gausybe zmoniu ir puiki atmosfera. Ir jis visiskai neprimine to, kuri buvom isivaizdave. Nei ten grieztos tvarkos, nei nepriekaistingos svaros, bet kazkaip ziauriai ziauriai faina. Zmones vaiksto, kur panoreje, nesvarbu ar ten tramai, ar troleibusai, ar dviratininkai vaziuoja ir kazkaip vieni kitiems visai netrukdo (tramu vairuotojai tik retkarciais pasignalizuoja, kad butu isvengta nemaloniu artimu susitikimu:)).

Visa diena plavinejom po senamiesti (zr. nuotraukose). Prisiziurejom gausybe graziu vaizdu. Per miesta teka baseino spalvos Aare upe, kurioj matem ant dugno besiilsincius du dviracius. Buvom dar Rosengarten, kur mazai roziu, bet minksta pievute su gausybe gulinetoju. Ten papoilsiavom valandele, tada stebejom, kaip vyrukai issitempe tarp medziu virves ir jomis laipiojo. Ir apskritai veiklu Berne netruksta: matem bent tris vietas, kur zmones gatves sachmatais zaide, kazkurioje vietoje grojo, vaikai, besiturskiantys fontanuose, dviraciai, riedlentes ir ivairaus amziaus moterys ir ne tik ant paspirtuku:))

Labai norejom koki atviruka i gimtaja salele nusiust, bet vis nepavykdavo (per daug nepykit, kas lauke;)). Siaip labai idomiu prisiziurejom, ne tik tradiciniu su graziais vaizdais. Na ka padarysi. Jau visai nusivaiscioje, pagaliau pasiekeme namus. O ten uzrakinta. Ne vieno is daugelio gyventoju nebuvo, patraukeme ieskoti autobano rytinei kelionei. Grizom, dar kiek bandem pamiegot terasoje ant sofos, kol atleke kazkoks dar nematytas, galimas daiktas, gyventojas. Susipazinom, ileido mus, pasieme pora alaus ir vel isbego kazkur i tamsa:)) Taip cia vat viskas ir vyksta. Eisim pamiegot ir ryt vel i kelione (muhahahah - viska daro nuovargis!)

Algis bando apciuopti Lietuva ant slapio gaublio

Sveicarijos bankas yy

Uztvanka bei vienas is gausybes Berno lokiu

Panorama

Vyrukas vaikstantis ant nieko

Paskenduolis

Lietuvos ambasadorius Sveicarijoje prie savo bustines

Gatve

Aare upe

Autonome Schüle Bern

2008-07-24T13:34:00.003+03:00

Issimiegojom, va, eisim pakeliauti po Berna ir paieskot mamai bulviu skustuvo:)

Sveicarijos kultura man kazkaip viena -iausiu. Tokia tokia, nezinau, labai auksto lygio, bet tokia nedirbtina, sunku paaiskint. Cia yra visko, ir narkomanu ir hardkoristu ir auksciausio lygio verslininku, bankininku. Reklamos stendai dauguma - nepriekaistingi, patrauklus. Net nezinau ka dar pasakyt.

Ir pats panku judejimas kazkoks normalus, rimtas. Jie labai susirupine antifa, bet tai ne kiek nesusije su skinu musimu, skinu cia beveik ner. Cia viskas labai politizuota, vieni pries kaire, kiti pries desine ir tt. Tai pas juos reiskia antifa.

O mes gyvenam autonominej mokykloj, pavadinimu denk:mal. Sake, kad be musu cia dar apsistoje 7 zmones, kolkas matem tik 4 - viena sveicara, kita sveicara is italijos, dar vienas is Kurdistano ir dar vienas is Maroko. Cia vyksta ivaririos kalbu pamokos (bend jau turetu vykt), jogos uzsiemimai ir tt. Yra rusys, kuri vadina "the cave". Ten - virtuve, kriaukle, tualetas ir atskira patalpa, kur bent kas savaite vyksta siokie tokie koncertukai (stovi bugnai).

Dabar einam i miesta ir imesiu keleta nuotraukikiu, kur F padare;)

Klase su lenta
As sedu ir geriu arbata
Virtuvele
Bariukas rusy
Bugnai stovi, laukia grojimo

Vel pankrokas ir netiketa Sveicarija

2008-07-24T02:05:00.003+03:00

Labai puikiai issimiegojom hostely Zalcburge. Deja, per lietu mazai ka pamatem, o judet reikia toliau, nes F mama spaudzia:) Bet grazubuvo vistiek. Is ryto kelem viens kitam morale, kad viskas gerai ir kad Sveicarijoj tranzuot bus imanoma, nors buvom girdeje, kad visiskai ne. Ir dar oras baugino. Kazkaip keista is ryto buvo, svarbu, kad gerai issimiegojom, tai nuotaika is ryto visai gera buvo.

Nukakojom i tranzaviete, ir emem tranzuot. Ir sekes sekes visai puikiai. Vaziavom mazdaug isilgai paciu Alpiu, tai vaizdai ajajajajai kokie grazus buvo. Ir kalnai ir rukai ir saltiniai ir fermos, visks...

Ir tranzavos taip lengvai, praktiskai kiekviena masina paldedavo susyspena ir mojavimais, kad ne ten vaziuoja ar siaip negali paimt. O ne kaip abejingi lietuviai ar lenkai, apsimetantys, kad tranzuotoju tiesiog nera ant kelio. Tranzavos ne paciu greiciausiu greiciu (nors vietom lekdavom ir ant 170), bet morale uzkilo visiskai ant sparnu, kad net nusipirkom ledu prabangiai:) Ir gamta pas sveicarus labai grazi - ne tokia isciustyta kaip beneliukse, spalvos ne tokios sodrios... Odar Alpes...

Viskas baiges tuom, kad du dedes, dirbantys Sveicarijoj (vienas albanas, kitas is Kurdistano) pasisiule pavetzi (pries)paskutini keliones etapa - iki iki artimiausios degalines, 20-30 km iki Berno, i kuri vaziavom. Deja, ta stotele radom 7 km iki pacio Berno, tai jie nusprende nuvezti i pati miesta, nors jiem jau buvo gerokai nepakeliui. Berno jie nepazinojo, tai kartu ieskojom stoties. O kai islipom pries akis iskilo labai labai netiketas vaizdas - vidury miesto gausiai grafiti nupurkstas skvotas! Ar kazkas panasaus. Ir pankrokeriai visokie bariuke geria. Nuejom paziet ar imanoma stoty miegot, pasirodo neymanoma, nes ten visas pramogu kompleksas:) Grizom ir pasiklausem, ar nebutu pas ka pamiegot (lauke nakti pranese 6-7 silumos, tai saltoka...). Pasake, kad lyg ir yra, jei kazkas neatvyks ir kad zinos uz 1-2 valandu. Tai prasivaiksciojom, kol prie skvoto narkomanai pradejo rinktis. Tada baisu pasidare biski, beto priejo pankrokeris vienas ir pasake daiktus saugot, kad nenuvogtu. Pralukuriavom pralukuriavom, su vietiniais prabendravom biski apie "shot of the witch" kazka ten snekejo, nesupratom, kad siule eit zoles rukyt uz stadiono, nejom. Nesvarbu.

Isejom pas ta jaunuoli. Beeidami daug snekejom, jis pasakojo apie ivairius poiltinius ir nepolitinius judejimus, ta skvota, kuris pasirodo yra visoks pramogu kompleksas, ir ten visa labai rimta politine organizacija. Vedes jis mus i savo gyvenamaja vieta su autonomine mokykla po apacia. Ten buvo gers. Cia ir miegosim. Valgem katik maisto is prisitrestu produktu nuo prekybos centro, ryt bandysiu ir as gal prisidet:)

Keletas fotonuotrauku!

Skaitau anarchistine knyga (yr. padidinta pavadinima)
Dar viena nuotrauka is mokyklos, kur apsistojom
Berno vaiydelis. Daugiau pamatysim ryt,)

Cia kazkoks grayus vaiydasCia asai grayiai tranzuoju i uzsieni:*

Dar Zalcburgo!

2008-07-23T00:51:00.002+03:00

Taigi, kadangi vakar labai daug peskom eje aplink Linz privargom ir F nesugebejo dorai pailset alkopalapinej, nusprendem pamiegot diena (nes liiiiiiiijo), pavalgyt ir eit nakti pasizvalgyt. Nes kazkaip nakti siaip dideli miestai grazesni:) Beje, gyvenam visai fancy - pasilikom youth hostely uz 17 euru.

Kadangi ir siaip kazkaip nelabai sekas mum sikart, tai ne isimtis buvo ir sis vakars. Pamiegojom, o uz lango - liutis..:s na ka, nusprendem, kad galim ja iveikt ir patraukem lipt i pili kitam senamiescio gale. Fotonuotrauku nepamatysite, nes turkas, pas kuri dabar rasau neturi skaitiklio korteliu... Bet as pvz esu kiaurai slapias, o ryzoji - tik batukai. Sake, kad ji ir visa slapia. Sake tap rasyt. Dar i couch surfinga parasem del Sveicarijos, bet neatsako nieks...

O siaip morale tai visai nieko, nors ir saltoka ir brangu ir siaip prabanga cia visur, labai grazus miests tas Salzburgas. Grisim dabar siltai i hoteliuksa ir eisim arbatos ieskot, kur chaliavai velgi neduos:) Ir dar laukia neiveikiamoji Sveicarija! Labai gerai, kad visgi nemiegojom sianakt lauke!:)

Orai, beje, sudini visai laukia, nelaiku kazkaip isvarem:)

Viskas gerai!!! F sake!

Salzburgas, pankrokas, lietus ir kt.

2008-07-22T12:56:00.007+03:00

Tai vagi esame dabar su panele F Salzburgo (Zalcburgo) youth hostelio interneto kavinej ir rasomeme. Morale tokia pusiau sudina, nes labai prastas oras, lauke rodo apie 12 laipsniu, lyja protarpiais, nesinori niekur eit ir i nieka ziuret, noris tik pinigus leist, kas ner gerai. Jau bijau, kad ir i Dresden Dollsteks nevaryt, nes nebeliks is ko;)

Taigi, apie kelione. Pradzioj sekes gal visai ir nieko, bet kuo toliau - tuo prasciau. Vazinejom trumpais atstumais po Lenkija ir siaip teko daug daug vaiksciot. Labai pavargom. Paskui netiketai degalinej uyklausiau latviuku su mikriuku ar nevaziuoja jie i Mighty Sounds, o pasirodo, kad vaziuoja:) Taigi, su jais nuo pat kazkur iki galo ir nuvaziavom, kelione buvo biski linksma, biski skausminga (klausem kusturicos su bregovicium ir stovinejom kasantroj degalinej).

Toliau buvo Mighty Sounds, kas buvo labi gerai! Atvaziavo Vaidele su draugu Irmantu ir labai stipriai sokom vietom, dar saulikej kepem ir valgyt darem. Buvo labai geru ska grupiu, ir pankroko buvo, parasysiu po to gal atskirai;) Va. Ketvirtaja diena (t.y. pirmadieni, 07-21) patraukeme Zalcburgo link. Deja, traukeme nelabai sekmingai, nes Austrijoj visi baisiai baisiai turtingi ir nenori stot (o cekai siaip labai fainiai mum stovinejo:)) , o beto nera visai degaliniu salia autobano. Tai vo, dar lyt pradejo. Bet Zalcburge labai grayz. Ir siaip, nelabai ka as cia papasakoju, nes turim pusvalandi interneto, tai bandysiu ikelt tokiu pat neaktualiu fotonuotrauklu. Ai, dar gavo, po tukstanti kronu baudos is kontroles, nes nebuvo parasyta, kad ´discount´ studziam negalioja...

Poilsiaujame
As Cekijoje
BAUDA!
Netikri langai
Zalzburgas

Isvykstame i Kaunas - 1

Groja Liptones

Vaida zaidzia klases

Groja kazkokie cekai.
Pankrokeriai, pas kuriu sildemes vandeni zr. desine puse.

Lipu i skarbonke
Sokam labai labai su Vaidele ir kitu.

F miega saldziai hamake
Ieskau daiktusu superkostiumu

Latviukai, su kuriais vaziavom (oranziniai - mama ir tetis)
Zaidziam su Vaida, as laimiu
Pritraukiau ryzaja prie skarbonkes
Mergos musas

Rytas

2008-07-16T09:38:00.005+03:00

Ir stai isauso toji diena, kai mums tenka siek tiek pristabdyti savo kurybine veikla ir patraukti Lenkijos kryptimi. Isauso, bet tai padare labai sunkiai. Daiktai jau sukrauti..Tiesa, truksta siokiu tokiu pagrindiniu atributu, tokiu kaip miegmaisis ir zemelapis. Na, bet mes per daug del to nesielvartaujam ir visas viltis dedam i mega.

Laikas iki traukinio (riedancio i Kaunas-1 stotele) tirpte tirpsta, taip, kad pasiziurekite i rytini foto reportaza ir palinkekite mums sekmes!

Manta. Is kaires: Algio pusryciai, kuprine-kudykis, kuprine-tevas, fotoaparatas, keletas dalykeliu dar neradusiu (ir kazi ar berasianciu) vietos: kroviklis, sukytes triusiams (praeita kelione buvo itin reikalingos), super super mazos zirklutes bei duju balionelis.

Termometras rodo si ta gero.

Savo ruoztu laikrodis nerodo nieko gero.

Iki, vaikai!

O toliau buvo...

2008-07-15T04:27:00.003+03:00

Labai tikiuos, kad ryžoji parašys apie savo nuotykius/nuodegius kaime, na o aš galiu papasakot, kad savaitę praleidau varkrafto pasaulyje:D Kaime taaaaaaaip nebuvo ką veikt, tai va, dabar išdidžiai galiu pareikšti esąs trisdešimt kažkelinto lygio taurenas karys:)

Žiauru, žinau, bet toks gyvenimas. Ogi dar išpuolė tokia žinia, kad grįžtant į sostinę, p. Simtautas užklausė, ar nenoriu į Bjork už 70 litų. O į Bjork aš visada norėjau, bet pagal planą jau turėjom būt kažkur Lenkijos glūdumoj, taigi ši žinia labai pradžiugino. Dar pasidomėjau kaip dėl padarom ten kas vyksta, tai labai nuskausmino organizatoriai ir visiškai numušo norą jiem padėt/prisidėt.

Į koncertą keliavau su Simtauto fuksėm Jule, Vaiva ir jos broliu. Ten sutikau daugybę vasarojančių pažįstamų, tai šiaip ne taip prastūmiau laiką iki 'mažo didžio žmogaus' - Bjork. Nes Šeduikytės kažkaip visai nemėgstu. Per jos pasirodymą vis kaupės ir kaupės žmonės, prisirinko pilna aikštė Vingy. Tik tos "VIPinės" tvoros kažkokios absurdiškos buvo, visi į gardelius uždaryti, nors pačiam gale sėdintieji (kaip ir aš vėliau) tūsinos labiau negu priekiniai;) Susitikau savo grupioką iš Specofkos, tai tesėm savo nesibaigiančias kalbas apie jos nesėkmes ir laukiančią šlovę:) Taigi, koncertas prasideda.

Pasigirsta plojimai, išeina ir pati Bjork ir visas kostiumuotas jos kolektyvas. Ir pasypylus liepsnoms prasideda pasirodymas! Tokios efektingos ir vykusios pradžios dar nebuvo tekę regėt niekur. Pirmas 5-10 minučių tiesiog stovėjau išsiviepęs, visas kūnas drebėjo. Paskui atsitokėjau, nuėjau į šoną, kad matyčiau visą pasirodymą. Užkalbino draugė ir bekalbant su ja kažkaip visai nebekreipiau dėmesio jau į Bjork ir šiaip tas efektas praėjo, tai nulindau į galą, ant kalnelio, kur tykiai tykiai prameditavau. Pabaiga buvo vėl su trenksmu, kurio vieną fragmenta radau jutūbėj (fotografuot ir filmuot buvo draudžiama).

F grįžo iš kaimo, tuoj važiuosim, o jei tiksliau, tai už maždaug 28 valandų. Laukiu laukiu, kaip visada. Dar sutikau porą senų draugų iš Šilutės, vieną beveik pavyko prikalbint važiuot kartu, bet paskiau F priminė, kaip praeitą kartą jis jau turėjo varyt su manim, tia daug vilčių nededu. Na, o dabar kraunamės daiktus ir laukiame. Greit.

Varniai, Lūkšto ežeras, bliuzo festivalis?

2008-07-07T13:15:00.014+03:00

Buvo buvo bliuzai. O kas kaip moka tas taip šoka - kas nuo stogo, kas nuo tilto. Bliuzai buvo, buvo labai geri. Muzikine prasme.

Važiavau autobusu iš kaimo, kažkaip visai visai netikėtai internete radau vieną maršrutą, kur nuveža tiesiai. Ir tik už septynetą litų! DJ Linera su kitais šilutiškiais važiuot paskutinę minutę nepanoro, tai kelionė

[čia seka ~savaitės pauzė, kurios metu buvau kaime ir tingėjau rašyt/buvau paniręs į varkrafto pasaulį]

kelionė buvo nuobodoka. Išlipant sutikau draugo mergiotę buvusią, kuri sutranzavo tą patį autobusą, tik tada jos neatpažinau:) Papliurpėm, jos draugė apsipirko ir kaipmat jas pasisiūlė iki vietos (nuo Varnių) pavežti draugiškas dėdė. Aš nevažiavau, nes kažkaip tikėjaus, kad greit atvažiuos F su savo mistiniu pakvietimu už 25 litus. Persikrausčiau kuprinę, pavalgiau ir tada sužinojau, kad ji bus tik apie 10 vakaro. Dem! Na, ilgai nesvarstęs nupirkau pabrangintą bilietą ir patraukiau vieton. Sustojo dėdė, su kuriuo klausėm Blondie ir kažkaip labai pakilo nuotaika. Bliuzai!

Dar kartą įsitikinau, kad nesveikai mėgstu vasaros muzikos festivalius! Ore tiesiog tvyrojo gera energija – visi nusiteikę visą savaitgalį tūsintis, mėgautis gera muzika, susitikt senus pažįstamus. Paslampinėjau su savo didele kuprine, pilna nereikalingų daiktų, paklausiau soundcheck‘o, kai visai netikėtai užmačiau savo kaimo pankrokerius – Andrių, Deivį ir Saulių. Jie dalyvaut nuo pat ryto pradėjo, tai buvo gerai įsilinksminę.

- O tai ką šiaip veiki?

- Geriu.

- Nene, o studijuoji, dirbi?

- Geriu.

- A. O sesė?

- Irgi geria.

Prasidėjo koncertas, tai labai labai labai gerai grojo. Neatsimenu kas, bet labai smagu buvo, Andrius su sese bei dar pora kolegų pradėjo lakstyt ir šokt ratuku, ir vis daugiau ir daugiau žmonių prisijungė, tai nusitūsinom gerai. Po to, grojant Arinai (beje, man labai nepatinka, kad visus muzikantus jau ir džiazuos vadino atlikėjais. Jei ne kūrėjai, ar dainininkai, tai bent jau muzikantai. Čia ne Yva gi.) parašė F, kad jau netoliese yra, išlėkiau jų pasitikt. (šitoje vietoje būta daug skausmo) Paskui dar būta visokio džiaugsmo ir puikios muzikos, labiausiai įstrigo pats didysis Paul Lamb, dėl kurio išvis nerealiai pamėgau lūpinę armonikėlę. Čia sunku nupasakot, bet netikėjau, kad galima TAIP grot (va, čia (pass – dreumis) galit parsisiųst albumą, kurio dabar be perstojo klausau;)) O kai nulipo nuo scenos ir begrodamas vaikščiojo po publiką, buvo išvis! Gaila F fotoparato nepasiėmė, nes norėjo šokt. Prisipumpavę geros energijos užvalgėm ir ėjom migt;) O gal net nevalgėm, neatsimenu:x

Kitą dieną grojo akustiškai labai linksmai toks dėdė, vardu Lance Harrison. Toks nuoširdus senukas, grojo country/blues. Jis ir įstrigo labai. Antroji diena buvo ne tokia įspūdinga, vakaro koncerto dalį pramigom, nes neįdomiai grojo:)

Rytas buvo labai sunkus, nes įsitaisė šalia mūsų marozėliai, nuo pat ryto šūkaut pradėjo visiem, kad keltųs, iš golfiuko savo dainą apie degtinėlę pradėjo leist, tai kaaaaažkaip. Teko visą rytą sukandus dantis prasiklausyt jų nesąmonių, kas labai numušė moralę. Va. Paskui kazžkaip susirinkom ir išvažiavom į savo kaimus;) Dar apvogė visų gerbiamą p. daktarą, tai irgi mušė per moralę.

Atsiprašau, kad taip mažai, bet labai užmiršau viską. Bet Bliuzai buvo gerai, tikrai, net už džiazus geriau:)

Štai keletas nereikšmingų fotonuotraukų;)

Bėdos užpuolė ir p. klasikas J. Erlickas

2008-07-04T11:46:00.003+03:00

Taigi, užpuolė bėda. Viena tokia, didelė. Ogi panelė F užmiršo mamai pasakyt, kad kaipo išvažiuot ruošias su manim. O mama sužinojus labai neapsidžiaugė, o tiksliau labai neapsidžiaugė ir visiškai visaip uždraudė:x Liudna! Prašau palaikyt kumštukus visiem ir gal mum pavyks. Kažkaip sunku dabar. Nors bliuzai laukia, išsispręs viskas, tikimės:)

Dar buvau Erlicko koncerte su tėvais, taaai. Buvo keista.

Vaikas katei prikabino
Prie pasturgalio skardinę -
Bėga katė verkdama
Džiaugiasi visa šeima.

Šitas iš jo knygos, labai paprastas ir įstrigęs. O šiaip gaila buvo žiūrėt kaip tikras poetas turi klouną iš savęs daryt vien tam, kad išpampusiam Lietuvos valdininkui, išvažiavusiam atostogaut, suteiktų pramogą. Dainuodamas. O dainuoti jam oi kaip neskirta. Fortepionistas gražiai grojo, per intarpą grojo smuikininkas ir grojo kažką iš Kusturicos, tai irgi patiko:) Bet jau tie pigūs pigūs midi backgroundai praktiškai kiekvienoj dainoj tai visai gerklėj stovėjo. Ir, kaip dar įprasta Lietuvoj, visi galvoja, kad jei supirko gerą aparatūrą, tai viskas skambęs gražiai. Nė velnio. Aparatūra gera buvo, o garsas - tiesiog šūdinas. Bet Erlickas labai patiko. Taip ir nesupratau jo. Kodėl jis taip prakaitavo ir jaudinos. Ir kodėl jo humoras į galą vis pigesnis ir lėkštesnis. Nežinau. Keistas jis. Bet mėgstu.

Bandysiu pasakot toliau. Klaipėdos Pilies Jazz festivalis.

2008-07-03T04:22:00.007+03:00

Klaipėdoje buvome jau apie septintą vakaro. Po keistokų paklaidžiojimų atsidūrėme (Mykolas, TJ, Simona ir aš) Simonos namuose. Gražus, prabangus butas. Ir dar jos mama, siūliusi išgert:) Užvalgėm ir į aikštę. Susitikau Mykolo pusseserę Astą, pas kurią turėsim nakvot, ir jos sužadėtinį. Labai miela pora. Kaip tik grojo Cecile Verny Quartet. My favorite kind of jazz:) Toks lėtas, plaukiantis ir tikras. Tuio tarpu pro akis šmėkščiodavo visokie pažįstami iš visur. Su kai kuriais malonu pabendraut, nuo kitų – stengiausi pabėgt. Išties, labai keista, prisiminus mano pirmus džiazus, kai atitranzavau vienas, nieko nepažinodamas ir viskas atrodė taip nepažįstama, nepatikima, neramu. Dabar visai kitaip. Pasenau.

Maloniai suklausėm kvartetą, berods dar ir išėję buvom kažkur tuo metu. Sutikau šilutiškius:) Buvau pasiilgęs.

Toliau, kiek pamenu, grojo Depart – Jojo Mayer su naujais muzikantais. Šįkart buvo kurkas šilčiau, negu tada kažkada. Vietoj afrikiečio efektuoto bosisto, egzotiško azijiečio su kimono ir trigubai daugiau garso nei paprastai, šiandien čia buvo kontrabosas, saksofonas ir būgnai. Tik tiek. Ir grojo džiazą. Kuris man patiko:) Ypač toji paskutinė slovakų ar šveicarų liaudies daina. Pačio Mayerio elgsena kartais per daug amerikoniška būdavo, bet gražu vistiek.

Toliau – mano labai lauktasis Tower of Power. Čia sunku nupasakot. Toj aikštėj dar niekada nebuvau matęs tiek žmonių. Tiesiog sausakimša! Visi, žinoma, būdami tikri lietuviai baisiausiai skundėsi ir dejavo, jei bandydavai praeit (aišku, kartais sutikdavai ir šysenų ar šiaip, tiesiog pasitraukdavo iš kelio, bet čia labai retai). Smagiausias tai buvo labai svarbus dėdė, kuris, man praeinant, garsiai suniurzgėjo: „O atsiprašau negali pasakyt?“. „Sakiau, gal tik per tyliai...“. „Tai galėtum garsiau!”. “Na, atsiprašau”.

Kažkaip būtent tada susimąsčiau, kaip tai yra kvaila. Koks gi jam skirtumas, kokiu garsu aš tai pasakysiu ir ar išvis pasakysiu... Na, bet nesvarbu. Jis matyt labai svarbus žmogus. Bent jau pats taip mano.

Taaaaigi, Tower of Power (tea of pee), kaip p. Mykolas iššifravo. Tikrai labai puiki, aukštos kokybės muzika. Kadangi jų metu teko išsibraut iš minios susitikt su Viliute, atgal grįžt nebesiryžau. Stypčiojau ir mėgavaus prie galo, o jie davė tiek trenksmo, kad išjudino net ir galinius marozus. Pasirodymo pabaigoje minia tiesiog kvėpavo didele doze teigiamos energijos. Buvo gerai:)

Grįžom, paplepėjom, miegot.

Kita diena – daugiausiai laukiau grįžtančios F. Išsivirėm nelemtų ryžių, kuriuos pirkom dar Santanai. Su dešrelėm, tom, kur iš plazmos. Tai kol virėm dar buvo nieko, bet kai p. Mykolaitis pradėjo akivaizdžiai dergtis iš jų, tai suvalgius pusė tos neaiškios konsistencijos daikto (kad tai – ne dešrelė – aišku pasidarė jas išėmus) pradęjo pykint. Tai valgiau ryžius. Dar važinėjau su paspirtuku, kas yra, pasirodo, labia linksmas dalykas, skaičiau veidą ir pirkau produkuts pietum. Atrodo. Pietum Asta šeimyniškai išvirė likusius grikius, bet pataisė taip, kad valgyt buvo tikrai skanu. Iškeliavom tada į pajūrį, pažiūrėt “Olando kepurės” – atodangos. Patrepsenom paplūdymiu, parinkom ir pamėtėm akmenukų. Dar aptikom tokią trobelę savadarbę:) Labai gera yra nieko neveikt ir tik relaksuot. Tai yra atostogos.

Grįžom į koncertą. Su Mykolu prieš tai Akropoly pirkom jam striukę ir megzitinį, kuris, kažkodėl, aikštėje pasirodė besąs tankiai aplipęs musytėm:) Grojo kažkokia senukų grupė, vadinasi ji Charivari. Iš pradžių atrodė visai linksma, bet paskui atsibodo tas diksilendas. Kaip p. Justusas labai teisingai pastebėjo “jaučiuos kaip atrakcionų parke, prie ratu besisukančių arkliukų". Taip ir buvo. Aišku, būgnų solo nemirtingas buvo to dėdulės:) Bet tik tiek. Toliau sekė Jazz Pistols. Iš pavadinimo tikėjaus kažko labai ekspresyvaus ir nestandartiško, bet šita grupė man visiškai visiškai nepatiko. Nei rokas, nei džiazas, būgnininkas groja sudėtingus ritmus, bet labai kapotai ir išvis, šūdas. Jokio plaukimo. Jiems baiginėjant su p. Mykolu nuvėjom į Ikiuką kažko, o begrįžtant sutikom Simtautą, Vaidelę ir F! Tatai suteikė labai daug džiaugsmo. Iš pradžių. Poto ėjom pirkt kebabų pagal Simtauto pageidavimą. Ten jie su V susipyko ir poto visą laiką jaučiau kažkokią įtampą ar dar kažką ir buvo kvaila. Su kuprinėm, vedami p. Simtauto nusigrūdom į scenos priekį ir prasidėjo paskutinis pasirodymas – Earth, Wind and Fire Experience featuring Paul McKay. Kažkaip taip. Labai labai labai stilingas, funkiškas pasirodymas. Energingas ir amerikietiškas. Gražu buvo, pasišokom:) Priekyje sutikau net ir DJ Linerą, kuri vėl šypsojosi. Nusišokom, paprašėm pakartot (kaip ir visų kitų muzikantų) ir va. Keliavom namo. Mykolas kažko tuo metu labai nuliūdo, tik visai neaišku kodėl.

Sekančią dieną TJ su Mykolaičiu išvažiavo Kaunan. Aš pasilikau su mergiotėm. Išvažiavom prie jūros ir kur buvęs kur nebuvęs atkakojo Simtautas. Jie pradėjo braidžiot po jūrą, poto pradėjo maudytis. Labai užpavydėjau kaip jie turškiasi ir pats greit įšokau. Bangos buvo labai labai didelės, pargriaudavo ir skandindavo. Prisiturškėm prisiturškėm ir – namo. Niekaip neapsiprendėm kas kur kaip važiuoja, be galutinis variantas –aš – į kaimą, likusi šeima – Vilniun. Nu ir gerai:x Dabar – nuotraukos.

As su Asta bakūžėj

German pankrokers

EWF trjetukas. Labai simpatiški dėdės:)

F nesimaudo, o tik fotkina ir fotkina.

Aš ir Simtautas pliuškenamės. Žiūrėti į padidinto varianto veido išraiškas.

Pabaiga. Tai yra gera vasara:)

Fonofest Latvija 06 27-29

2008-07-01T23:14:00.003+03:00

Kelione i Latvija prasidejo kiek neiprastai – traukiniu (anksti anksti ryte) viena pasiekiau Siaulius. Ten mane pasitiko teta Asta ir mergiote trumpu besiplaikstanciu sijonu (kaip veliau paaiskejo, tai buvo mano busima sutranzove sesuo Vaida). Pavykus ja itikinti aprangos pailginimo galimybe, nutareme pradeti kelione. Tetule Asta pasisiule siek tiek pavezeti. Tik veliau stebedamos kelio dulkes, ramiai gulancias ant Joniskio aplinkelio keli(uk)o, svarsteme, ar tai tikrai buvo gera ideja. Bet visgi mums pasiseke (zinoma savotiskai). Sustojo vyriskis, kuris nuolat muistesi, kuitesi ir siaip buvo kazkoks nelabai malonus. Paveze iki Rygos. Bandeme iveikti ja aplinkiniais keliais.

Stovejome sau smagiai prie vieno miskelio kol isgirdome neaiskius krebzdesius. Pirmas spejimas buvo, kad tai stirna. Siek tiek idemiau pazvelgus i tankme, eme rysketi vyro siluetas. Kad butu bent kiek ramiau, tam vaizdiniui sugalvojome alternatyvu pavadinima – “zmogus su kuno spalvos kostiumu”. Ir pavojaus atveju nutareme ji fotografuoti (blykste buvo vienintelis musu ginklas). Turbut musu israiskos buvo prasancios skubaus isvezimo is ten, nes tuoj pat sustojo vyrukus, kalbejes rusiskai su latvisku akcentu.

Dar po keliu masinu, be didesniu nuotykiu, atsidureme kazkur 85km uz Rygos, netoli miestelio Cesis – Fonofest festivalio teritorijoje. Teisingiau uz festivalio Fonofest teritorijos ribu. Pati koncertine teritorija buvo apjuosta neiveikiamo juodumo tvora, o palapiniu miestelis buvo neribojamo dydzio iskart salia plento. Tai pasirode nelabai saugu. Kadangi palapine buvo pas p.Simtauta (kuris buvo siek tiek maziau greitas nei mes), o su daiktas i koncertu teritorija negalejome ieiti, isitaiseme kazkur pievoj ir lukuriavom.

Pasirodzius Simtautui bei isirengus gyvenamaja patalpa, patraukeme i zvalgyba. Mus atzymejo kaip didelius zmones melynomis juostelemis (bent is pirmo zvilgsnio didziaja susirinkusiuju dali sudare raudonieji – nepilnameciai). Festivalis vyko nacionalinio parko teritorijoje, todel viskas ten buvo nepriekaistingai tvarkinga. Apskritai man teritorija aociavosi su golfo laukais, o tai siek tiek keista tokio pobudzio festivaliui. Tinklinio, krepsinio, futbolo aiksteles, rampos, mokamas saudymas is lauku, baras, diskotekos palapine, kurioj leido visiskai belekokia muzika bei didzioji ir mazoji scena..

Prie didziosios scenos isvydome mus nustebinusi regini – sokius pokius hardcoro ritmu:D Ne nebandysiu apipasakoti, pasiprasykit Simtauto, kad pavaizduotu..Ir apskritai tas festivalis buvo praktiskai vien hardcoro, kas man nelabai patiko (vardant ramios tam tikru zmoniu sazines daugiau sia tema neniurzgesiu;)). Kiek pamenu, pirma diena dar visai patiko kazkokia jaunuciu ska grupele ir, ko gero, daugiau nieko.

Sekancia diena su seserim paklaidziojom po nacionalini parka. I gruvesius ir maluna neileido, nes viskas siais laikais mokamaJ Istverem uzpuolusia liuti, suzinojom, kad uods ir Latvijoj uods bei grizom pas p.Simtauta. Vakare pasiklausem All day long bei Voiceks Voiska, kurios ir taip buvo girdetos Lietuvoje. Apskritai festivalis nelabai mus ten dziugino, bet nebuvo taip blogai, nes pasidziuginom patysJ

Trecia diena atsikelem (anksti) ir iskeliavom (kiek nebe taip anksti). Teko paejeti keleta kilometru iki pagrindinio kelio ir prasidejo didysis dienos tranzavimas. Musu tikslas buvo Klaipeda. Sekesi taip..na savotiskai. Is pradziu paeme tuos, kas uz musu, po to – tuos, kas pries mus. Ir visai nesvarbu po kiek jie stovejo. Bandem ir atskirai ir kartu tranzuot, bet kaip nesekesi, taip nesekesi:D Po smagiai praleistu 2,5h, mus pasauke toks kaukstelejes vyriskis, pasiteiravo, ar turim teises, ir pasisiule, kad mes ji paveztume:D Sios misijos emesi drasuole sesuo Vaida. Polinksme ta kelione buvo su visokiais uzgesimais bei parkavimaisis bandant uzdaryti netiketai atsiverusias priekines dureles. Dedule buvo isgeres, kas ji paskatino vaziuoti ten, kur mes ji vezam. Taigi visai sekmingai apvaziavome Ryga.

Toliau seke prabangi masina su apdujusiu kudikiu, veliau diedukas ir bobute (kaip mes itariam, sustoje bobutes iniciatyva) bei poilgis laukimas likus 3km iki sienos (na tos, kurios nera is tikruju:D). Galiausiai (begestant vilciai ir Vaidai nejuokais isidainavus) sustojo vaikinukas, kuri mes palaikeme estu bei kalbinom ivairiausiom kalbom tol, kol supratom, kad jis lietuvis. Ir stai mes Siauliuose. Kaip cia prasidejusi kelione, cia ji baigtis atsisake. Taigi tranzuojam toliau. Laikas eina, morale smunka ir vartosi kuliais visai pazeme (~19.20h). Skambinam stotim, i Klaipeda paskutinis traukinys. Balsavimas. V ir S istarus, kad jie pries vaziavima, pasigirsta moters balsas : Vaikai, kur jums reikia?! Kur mums reikia, tai cia aisku, o ji vaziuoja i Marijampole, taigi pasisiulo pameteti iki Kryzkalnio. Ten siek tiek vejo ir asaru bei vaikinukas vaziuojantis i Klaipeda. Plana ivykdeme – tik 12 puikiu tranzavimo valandu ir mes vietoje:D Siek tiek dziazu ir jura, bet kaip Algis jau minejo - tai jau kita istorija.

Vaida tranzuoja Joniskio aplikely

Cokiai

Countryskaterbojai

Garsiste Vaida is ryto

Ūdens mazgašanai

P.Svieslente

Golfo laukai

Palapiniu miestuks

Blauzdeles

Siuksliabolas

Koncertas lyjant

Silkiu file be galvu

Everybody was kung-fu fighting

Junginys

Ir tada jie susiprastino iki nulio

Pusryciai

Busto dziovinimas

Mister Smily

Vaida ir Simtautas rodo triukus

Itariu, kad nesustojo:)

Carlos Santana ir džiazai

2008-06-29T18:40:00.011+03:00

Po sunkios nakties (06-28) pagaliau išsiropščiau iškylai. Važiuojam su p. Mykolu, TJ ir Simona į Varšuvą, Santanos koncertą. Panelė F tą patį rytą turėjo traukiniu išvažiuot į Šiaulius, iš ten - į Fonofest.

Kompanija tikrai labai šauni susirinko, apie 4-tą ryto išsiropštus iš barako išsišiepęs pasitiko Mykolas su TJ ir susėdę į žopelį patraukėm į Mindaugo maximą apsipirkt. Nusipirkom tris pakelius pieno, bandelių, grikių ir sasyskų. Plėvėlės nuo lietaus, deja nebuvo (o ją palikau kambary). Simona mūsų jau laukė. Važiuojam!

Kelionė neprailgo, nors važiavom negreit. Labai prisigrožejom neregėta Lietuva, žaidėm kortom, kurių damos su ūsais bei gausiai juokėmės. Ir labai geros muzikos klausėm. Dar šiek tiek miegojau.

Apsitojom kempinge ir sustamėm Mykolo cirko palapinę. Apsiklausinėję informacijos patraukėm centran.

Kai Varšuvoj buvom praeitą kartą, tikrai nematėm beveik nieko. Na išskyrus tą mini džiazo koncertuką. Šįkart patraukėm į senamiestį, bet nepaklausėm Birutės (mergina iš GPS aparato) ir nuvažiavom kiek per toli, užtat aptikom Varšuvos karo muziejų. Nors į vidų nėjom, lauko ekspozicija tikrai buvo įspūdinga. Tai apsidžiaugėm tokį daiktą suradę. Na, tada klydom klydom ir nuklydom į patį centrą. Ir tikrai sužavėjo. Nu labai gražu. Ir labai didelis. Ir tvarkingas. Labai gražu. Nusipirkom nedų, nes buvo baisiai karšta.

Vaikščiojom vaikščiojom po bažnyčias ir pan. dalykus, labai pavargom. Atėjo koncerto laikas. Nukakojom iki stadiono su viešuoju transportu ir bevažiuojant jau pradėjo lašnot. Blogas ženklas. Pakilo vėjas, apsiniaukė. Prie įėjimo išsikeitėm bilietus į lenkiškus ir paišmatavę norejom eit link scenos, bet pasipylė liūtis. Ir tokia visai įspūdinga. Greit nubėgom po Marlboro kiosku slėptis nuo jo (ten jau buvo prisisipaudę nemažai žmonių), bet audros lietus nuplėšė stogą. Ajajajajai. Tada į kitą palapinę subėgom, ten pardavinėjo marškinėlius i kompaktus. Tačiau jos savininkams nepatiko tokia susirinkusi minia, tai jie ėmė išleidinėt orą. Perbėgom į trečiąją - ten nuo žmonių pertekliaus lūžo grindys. Tada slėpėmės po medžiais. Nebesugalvojom ką daryt, buvom tik po maikėm ir šalom. Rodės, kad reiks važiuot namo, dar buvo minčių nubėgt iki mašinos arba apsistot kokiam kabake.

Bet viskas baigės puikiai - lietus aprimo - mes bėgom grįžom į kempingą, kur buvom pasistatę mašiną, apsirengėm, užvalgėm ir atgal. Koncertas buvo tiesiog įspūdingas, sunku nupasakot. Nesu buvęs tokio dydžio renginy (jis vyko Varšuvos stadione). Auditorija buvo itin sena, bet linksma, kažko man hipius priminė. Santana su grupe gerai grojo, garsas labai kokybiškas buvo. Va. Ką čia ir bepridursi, buvo gerai:) Labai gerai!

Dar konco pradžioj atsiskyriau nuo kolegų savo ir išbėgau į tualetą. Tai buvo esminė klaida, nes įsitikinau, kad tikrai tokioj daugiatūkstantinėj minioj neįimanoma surast to, ko nori. Taigi, didžiąją konco dalį (visą likusį) praleidau vienas/su lenkais. Bet tuom nesiskundžiu, vistiek buvo gerai:) Tik kad pargrįžt kažkaip įdomu buvo, nes aš Varšuvos nelabai pažįstu, neatsimenu nei pavadinimo nei adreso kempingo, neturėjau žemėlapio. Tai pasiklausinėjęs vietinių, pasikliaudamas nuojauta ir nupyzdinęs gerą galą, kempingą radau. Greit grįžo ir likusi kompanija:)

Kitą dieną galvojom važiuot dar į zoologijos sodą, bet paskaičiavom, kad nelabai spėsim į džiazus. Mus vežė p. Mykolas, laikydamasis strategijos 'neskubėk ir nebūsi pirmas' ar kažkaip panašiai ir Klaipėdoje atsidūrėme po 10 valandų važiavimo žopeliu. Džiazai - tai jau kita istorija. Va, dabar keletas nuotrauku:)

TJ šypso, nes turi 3 (tris) pieno pakelius.

Aš miegau grožio miego. Dažnai.

Statom cirko palapinę. Žiūrim į brėžinius.

TJ stebisi (karo muziejuj)

Pametčiau telefoną.

Legendinis ir pagal aprašymą ir išvaizdą visiškai niekam tikęs lenkų gamybos šarvuotis "Kubuš"

Su Simona valgom ledus. Niam niam. Senamiestis.

Mykolaitis nerimauja prie vartų į Varšuvos universitetą.

Mykolaitis krapšto orą netoli manęs. J.P. tai nerūpi.

Labai gražūs namai senamiesty.

Saulės laikrodis ant sienos.

Lenkai turi savo barbakaną.

Tikrai tikrai!

Tipiškas automobils Lenkijoje. Deja, ne vieno neapvertėm.

Liūtis, kurios nesimato. Antrojoje palapinėje.

Ir trčiojoje. Čia įlūžo grindys.

Grįžtam užvalgę į koncertą.

SANTANA!

TJ su Simona, klauso.

Mykolas šviesos kardu skuta bulvę. Aš kramtau:x

Saugau trupinius ant kelėno. Pakeliui namo.

"Tebunie naktis" tebunie..

2008-06-26T00:01:00.002+03:00

Bandant pratest (pritempt:)) Algrimanto ideja, aprasineti savo vasaros linksmybes ir sunkumas (kad ir kiek tai pareikalautu pastangu), siek tiek papasakosiu apie kulturos nakti “Tebunie naktis”.

Prisidengdama apsimestiniais sesijos vargais ir jos salygotu visisku laiko neturejimu, siais metais beveik nepazvelgiau, ka siulo musu VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Pries eidama tik zinojau, kad butinai noriu pamatyti G. Ivanausko sokiu spektakli "Atgyjantys kūnai" Kotrynos baznycioje. Beje Algis zinojo, kad nori pamatyti meditacini pasaulio tautų muzikos ir šviesų projekta „Music in OM“. Norai grazus, tik kad abu renginiai turejo vykti tuo paciu laiku, skirtingose gatves pusese. Vos susitikus ore eme tvyroti tragedijos kvapas:D

Noredami nuslopinti itampa, kultura pradejome Coffee Inn‘e su giminaitem, o prisidejus Daktarui – vyninej. Vaikai mes su saiku, todel visai neuzilgo, nutaikius siokia tokia prosvaiste danguje, isbegome ieskoti tos pazadetosios kulturos.

Pirmas aplankytas punktas buvo Sereikiskiu parkas. Nors kino ant zoles ideja buvo siek tiek patobulinta nei praeitais metais (pavesines nuo lietaus bei garsas, pasiekiantis ziurovu ausis), bet kazkaip nepavyko mums susikaupti ir isijausti, todel patraukeme Menu spaustuves link.

Žinojom tik tiek, kad ten vyksta kazkoks performensas. O vadinosi jis Vilnius: Užribis, Vilnius danų menininkų akimis. Kelias dienas pavieseje Vilniuje, parenge performensa su uzfiksuotais vaizdais, keliom sutiktu vilnieciu istorijom bei gyva muzika. Tai likom labai patenkinti.. Vienas geriausiu "nakties" renginiu.

Sekantis punktas buvo Gedimino 9 lindyhopo pasisokimas. Siek tiek palaikem viena tokia seseri, bet rods alkis mus greitai is ten isgyne.

Jei nieko nepraleidziu, toliau seke ta lemtingoji kryzkele. Prie Kotrynos baznycios buriavosi nemenkas zmoniu sankaupelis ir musu akyse buvo uzvertos sunkios gelezines durys.. I baznycia gi nesibrausi. Aplanke liudesys. Visgi tai buvo vienintelis dalykas, kuri tikrai norejau tanakt pamatyti. Ka padarysi, kiek man paniurzgejus, nuejom i Mokytoju namu kiemeli paklausyti dedes Semo rytietisku garsu („music in OM“). Buvo tikrai ispudinga, pradedant smilkaluose skendincia amosfera, baigiant muzikos garsais. Tik labai jau sunkiai sekesi mums stoveti, del to ir ten per ilgai neuzsibuvom.

Siek tiek grizom i Sereikiskes prie kino, tada bandem vel patekti i antra spektaklio seansa baznycioje. Si syki duris jau buvo uzvertos, tad vel teko nusivylimo iskreiptais veidais kiutinti i sona (is tikruju nebuvo taip blogai:D).

Rods dar sen bei ten paslampinejom ir tuo ir baigesi musu kulturos naktis (tiesa, kaip ir pernai ji mum baigesi vos tik prasidejus tikrajai nakciai).

Galbut pamatem tik nedidele dali viso to, ka siule mums Vilnius (o kaltas tas velniskas tingejimas pastudijuoti skrajute), taciau likome visai patenkinti. Uzeisim ir kitamet.

vasaros planai

2008-06-21T17:09:00.003+03:00

Va, vasaros planai:

Tebūnie naktis - šiandien,
Mistinės Joninės,
Džiazai,
Pasiruošimas Red Bulliui,
Santana Lenkijoj,
Grižtam į džiazus arba būnam Red Bullyje,
Jūra (Baltijos),
Bliuzai.

Na, tada su F išvažiuojam. Dar nelabai žinom kur, bet norim čia, gal dar netyčia čia (geri prisiminimai ir tt:)). Tada grįžtam į ZooFestą, tada Padarom, tada nežinau. Gal pas tėvų dirbsiu, po to nusimato be2gether arba koks festas užsieny, bet ir dar nenusprendom ar ne per didelė prabanga visgi... Ma, vasaros pabaigai dar bus ir Sex Pistols, tikiuos:)

Dar labai svarbu šią vasarą kąnors nusitempt porom patranzuot. Čia baisiai svarbus punktas!

Žinau, verksiu, nes neįgyvendinsiu nei pusės, bet ką jau čia..

Saule, jura - Jurmala!

2008-06-16T22:42:00.000+03:00

Taip ir tik taip galeciau pavadinti savo siandienos popiete. O ja praleidau, deja ne Jurmaloj, o pasu poskyry. Teisingiau visam Vilniaus skyriuje (su mazdaug visais Vilniaus zmonemis). Kaip reikia jaustis, kai tavo paso galiojimo laikas ima ir baigiasi 5 metais anksciau nei bet kurio kito piliecio, uz ji susimoki 108Lt, o issimusus bilieteli, ant jo smulkiom raidytem randi israityta uzrasa: "Jau laukia 143zm."?
Na ir nieko cia sudetingo. Visu pirma reikia artimiausioms 3val. issikovoti sedima vieta, uzsideti ausinuka ir be perstojo klausytis latviuku muzikos, kur vieninteliai suprantami zodziai ir yra - saule, jura - jurmala..
Gi sesija! Kokia dar jura..? ;/

dilema vasarai

2008-06-16T13:34:00.000+03:00

Šiandien žiūrinėjau atostogų planus - festus, stovyklas ir kt. nesąmones ir pastebėjau, kad be2gether kainuoja 190 litų! Nu tikrai šiurpuliukai nukratė, neįsivaizduoju už ką tokie pinigai, be2gether jau ir taip man atrodo nebloga pinigų plovykla, bet kad tokiais mastais, tai ojojoi... Aišku, važiuos ten daug pažįstamų, bus laužų (na, tikiuos, kad bus), gitarų ir visa kita festivališka atmosfera, turėtų būt puikios dienos, BET tuo pačiu metu (rugpjūčio 14 - 17) The Dresden Dolls gros festivaliuose po Europą, kainos nuo 69 iki 135 eurų uz tris dienas (Frequency Fest Austrijoj, Highfield Festival Vokietijoj, Pukkelpop Belgijoj ir Lowlands Festival Olandijoj) ir visur gros bent po 5 grupes, kurias mirtinai norėčiau išgirst gyvai.

Beje, jie atrodo šitaip:

O Lietuvoj tikrai nieko ypatingo, ką norėčiau pamatyt, be to ir publika tokia adaptuota susirinks - norint priderint muziką prie auditorijos (kad kuo įvairesnė muzika būtų ir kuo daugiau žmonių susirinktų = daugiau pinigų) visada gaunas gaidys. Tai nežinau. Sunku. Be to, antrą kartą trenktis tolyn reiks, tai čia gal gerai, o gal jau pavargę būsim:)

Atvirdangis buvo

2008-06-15T16:23:00.001+03:00

Ir buvo gerai. Nežinau kam čia reik išvis kažką rašyt, bet parašysiu iš principo. Gi negalim taip greit pasiduot!

Iš tikro, labai laukiau tokio festvalio, kuriame būtų ką veikti. Gamtininkai tikrai pateisino visus lūkesčius, oras - ne visiškai.

Rytas buvo sunkus, daktaras pats mane pažadino, nors turėjau užeit pas jį anksti ryte. Lauke bjauriai niaukstės ir dangus tikrai žadėjo šūdiną orą. Vaida parašė, kad nepaėmė miegmaišio. Ir šiaip, moralė iš anksčiau buvo nelabai aukšta (F ruošės egzui ir negalėjo važiuot), stipriai dvejojau, bet nusprendžiau visgi važiuot. Daktaras buvo pachmielingas baisiai ir važiuot atsisakė, užtat davė miegmaišį. Na ką. Važiuojam. Stotelėj pradėjo lyt, tai dar gerokai kitro per moralę. Paskambijau Simtautui, pasakė, kad beveik nėr žmonių. Vistiek važiuoju!

O kur važiuot - nelabai žinojau, kažkur, susiję su Belmontu, Pavilnio regioniniu parku ir Pučkorių gatve. Išlipau Rudens stotelėj, nes pamačiau ženklą "Pavilnio regioniniu parkas" ir tai buvo lemtinga mano klaida, nes stovyklavietė už 3km buvo dar, o aš nusukau tieisi į mišką. Nu ką, klydau klydau, nusukau į žvėrių takus, visur šlapia, lyja, batai permirkę dumble, kelnių galai irgi, o stovyklavietės nė ženklo. Paskui pasigirdo šūviai tolumoj. Birdau tolyn. Kol galų gale išlindau ties viaduku S. Batoro gatvėj, paskambinau Simtautui. Jis pasakė, kad stovykla dar tolokai, bet turėčiau rast nesunkiai. Na gerai, ėjau keliu, bandžiau pastabdyt, bet, aišku, nepasisekė. Dešinėje pamačiau kabakėlį su informaciniu stendu, tai nusprendžiau apžiūrėt, kad jau klaidžioju. Ogi užtinkau atodangą! Kadangi apie ją niekur nebuvau girdėjęs, tikrai labai nustebino. Įspūdingas vaizdas, negalvojau, kad Lietuvoj esama kažko panašaus. Pasigrožėjau ir gilyn, ieškot Atvirdangio:) Beeidamas dar užtikau lenkų statytus ginybinius bunkerius, bandžiau įlįst, bet aklinai tamsu buvo, tai nuėjau porą metrų tik. Dar 15 minučių kelio ir mane pasitiko 3 šauliai, kurie palydejo iki stovyklavietės.

O vaizdas... Slogus. Kai atvykau, išvis mačiau apie 100, na, maks. 200 žmonių. Ne, visgi iki 100. Simtautas aprodė kur kas kaip, susitikom su mergiotėm, buvo stalo futbolo, galvosūkių, krišnaitų ir šūdinas oras. Bet kuo oras giedrėjo, tuo nuotaika kilo. Su Vaida nuėjom pašokt tautinių šokių, tai smagiai pamokino mus ir dar pašokdino:) Paskui su (berods) Pučkorių girininke ėjom į ekskursiją ir tai buvo viena -iausių ekskursijų, kiek atsimenu. Toji moterytė visiškai atsidavusi to parko tvarkymui ir priežiūrai, tarsi tai jos namai būtų. Pasiguodžia apie vandalus, turtuolius, pasistačiusius stiklinį bjaurų pasatatą vidury parko, apie sovietinius laikus papasakojo, kartu diskutavom apie viską:) Tikrai labai malonu buvo. Vienoj vietoj medis ant tvoros užvirtęs buvo, tai visi vyriokai ekskursijos sukibo ir nukėlė jį:) Grįžom, pavalgėm, buvo koncertas, laužas ir šiek tiek vyno. Grupės gerai grojo, pagaliau pamačiau "Spički", tikrai gerai grojo, Arbata kaip visada super energingi, Siela irgi puikiai, žodžiu, koncertą užskaitom! Nors šokančių prie scenos buvo maks. 50 (beje, gal dėl to, kad užsidarė workshop'ai, vakarop atrodė, jog pagausėjo žmonių beveik divgubai).

Kitą dieną švietė saulė, valgėm bulvytes ir žaidėm stalo futbolą. Ir dar kartą ant atodangos buvom. Man labiausiai patinka paskuitnė festivalio diena, nežinau kodėl tik:)

"O dar norėčiau skirt pagiriamąjį žodį organizatoriams - nors iš idėjos labai nemėgstu komercinių dalykų, bet tai buvo, berods kokybiškiausias festivalis, kuriam teko būt Lietuvoje. Nelyginant su vudstoku ar forsataku. Be2gether nebuvau, tai negaliu šnekėt. Bet viskas tobula, pradedant nuo svetainės, baigiant workshop'ais ar vaikų aikštele. Aišku, D.I.Y. priot, bet užknisa kažkaip kai kokiam darom ar pan. organizatoriai nepasivargina skebimo užrašyt įskaitomai, be klaidų. Atrodo, užtenka tokių smulkmenėlių. Ant kiekvienos šiukšliadėžės (nors tai tik lankas su prikabintu šiukšlių maišu) po gražų užrašą, kurį pamačius nu nekyla ranka išmest į ją netinkamą (nerūšiuotiną) šiukšlę. Ant kiekvieno workshop'o ar pan - lygiai taip pat! O ir tie kioskeliai - D.I.Y. dvasia iškart jaučias. Nu tikrai yra ką veikt. Galvosūkių paradavėjai nepriešarauja, kad į jų kioskelį atsineši arbatos ir porą valandų dėliosi kokią užduotį. Paskaitos tokios irgi savadabrės, bet ir inofmratyvios. Ir taip vardint vardint vardint. Laužais irgi pasirūpinta (t.y. malkom), žodžiu, jei ne oras, tikrai pasisekęs dalykas gamtininkams gavos:)

Po po įžangos

2008-06-14T03:02:00.000+03:00

Mokslai baigės (pagaliau!) ir prasideda laisvė! Pagaliau. Nors ir su vištos kulšele (šlaunele, kaip pataisė mane maximos pardavėja) atšvenčiau "birželio paskutiniąją", kuri nei paskutinioji, nei po sesijos, ryžajai liko dar trys egzaminai... Stiprybės jai, o aš bandysiu ką nors veikt.

Taigi, Simtauto ir Vaidos įkalbėtas ryt iš pat ryto trauksiu į "Atvirdangį", atsikėlęs dar pabandysiu daktarą paimt, bet kadangi išėjo jis šiąnakt į BIXus, rytas jam bus skausmingas. Vienaip ar kitaip, svarbu bus alkopalapinė ir veiklos visam savaitgliui! (Vėl atsiprašau p. F)

Beje, sužinojau, kad Atirdangį organizuoja buvę GaDi organizatoriai, Simtautas sakė, kad šiek tiek betvakės ten yra, bet sukas jie visai šauniai. Pažiūrėsim!

Pirmasis įrašas!

2008-06-14T02:52:00.000+03:00

Tai ką, bandome! Ši vasara netikėtai pradėjo rodytis labai turininga, tad nusprendžiau sukurti blogą, va. F juokiasi iš manęs, ir sako, kad nieko nesigaus, bet bandau. Visgi išsibarstysim visi po visur, grįžus atsibos pasakot visiem tą patį per tą patį, lai skaito visi BLOGĄ:) O taip! Tikiuos F sutiks kolaboruotis bei raštelt kokį kartelį:)