Apie viską

Tai jau nutiko, kad arba buvau užsiėmęs arba šiaip tingėjau, bet kelionė iš Disneilendo taip ir liks neapipasakota. Kaži ar išvis kam įdomu, fotkių iš šito reikalo nebus:)

Taigi, ryt lekiu su Simtautu į fuksų stofkę, papasakosiu gal apie FiDi, gal kambarioką rasiu, gal pasitūsinsiu ar šiaip ką, nežinau, bet Lietuvos dabartiniais orais lėkt į gamtą yra smagu!

Vakar grįžom iš Sex Pistols. (O taip, THE Sex Pistols:)))Nuotaika buvo neypatinga visai, nes neskalandumų buvo ir dėl bilieto ir dėl nakvynės ir dėl tranzavimo. Ir šiaip pokelioninio pervargimo. Bet kokiu atveju, pamačiau. Ir nepatiko. Na, vietom visai gerai buvo – pradžioj, per „Bodies“ ir „Anrarchy in U.K.“ į pogą net lįstelėjau. Šiaip nesitikėjau aš ten nieko per daug. Bet va, užpisdavo visokios a la anarchistinės frazės „our only enemies are our governments“ ir tt. Nu kažkaip pigoka. Ir priedainį kartodavo kokį milijoną kartų, nes nepilnamečiams labai patiko. Ir šiaip, vietom tik brazdindavo vidury dainos, kad duotų Džoniui balsą pailsint tai irgi nepriot. Bet va, pamačiau. Po to miegojom iškraustytam kažkokio latvio Laurio bute nerakinamam be baldų, toks pusiau skvotelis ten jau. Apie sekso pistoletus viskas. Nieko ypatingo. Dabar Highfield.

Atvykom visaip, per kaimus, čia F gal papasakos. Oro tikėjomės lėvo, panašiai tokį ir gavom. Iki vietos pavežė pagyvenus porelė vokiečių, prieš tai pavaišinus gigantiškais keksais su skania kava. Nuvežė iki pat vietos, na, mašinų eilės vidurio maždaug. Jau artėjant prie įėjimo slakiojo voiečiai su užrašais “Suche tikcket”. Kiek mano niekinės vokiečių kalbos žinios leido suprast “ieškau bilieto”. Nesupratau:) Priėjom prie augaloto apsauginio, paklausėm kur bilietų gaut, nusiuntė į palapinę. Na, ten tiketuotojai visi plius minus su auskarais, visai draugiškai nusiteikę, klausiam “where could we buy our tickets?”. Taip pažiūrėjo į mus jis, sako “sorry, we’re sold out”. Fuck. Keliai link pradėjo, nors nuvažiuotas atstumas (iki Erfurto) – pakankamai niekinis, vistiek abydna labai. Tai ką, atgal… Atsigavęs lyg ir pradėjau kažką veblent, jis klausia iš kur mes. “Litauen”, sakom. Gudriai nusišypso ir sako “Well… Okay, but don’t tell anybody”. Čiukšt-čiukšt prisega mum apyrankes, mes padėkojam ir laukiam kaip čia susimokėt reiks (kainavo 100 eurų, ši suma atbaidė visus mūsų draugus keliaut kartu). Kažkaip susimokėt neprašo. Nu gerai, slenkam link apsauginio, patikrina apyrankes, krepšius – mes viduje! O taip, įėjom nemokamai! Po šito šoko dar atsigavinėjom porą valandų. Mes kątik sutaupėm 700 litų. Taip netyčia. Sunkiai susivokiam dar:)

Apie festivalį. Na, fokietijoj yra 4 grand festivaliai – rock am ring (tas, kur ankstyvoj paauglystėj siųsdavaus visokių grupių pasirodymus iš jo), highfield festival, hurricane ir dar vienas, kurio pavadinimo neatsimenu. Ir fokiečiams jie nėr kažkoks grandiozinis įvykis, šiaip, savaitgalio pramoga. Susivežę čia jie nežmoniško dydžio palapines, tentus, kepsnines, vandens bakus ir ttttt. O mes pasistatėm savo niekinę palapinę (vieni vokiečiai dar klausė „do you actually sleep in there?“) ir tik spoksojom kaip festivaliečiai sėdi ant kėdžių savo ir kepina didžiulius mėsos gabalus. Žiauru. Apvaikščiojom, pradėjo lyt. Bet nerealu yra aukšto lygio festivalis – jau nešnekant apie švarius biotualetus (buvo ne tik bio, bet ir tokių paprastų, su klozetais), dušus ir tt., bet pvz pradėjo lyt, tai organizatoriai nulėkė iki artimiausių kaimiečių ir parsivežė šiaudų, kuriais visas pagrindines tešlynes išklojo. Ir šiaip, apie viską pagalvota – cigaretės, chaliavi lankstinukai, daiktų saugylos ir daugybė kitų smulkmenų. Aišku, pinigai daro viską, bet whatever, gražu. Lijo su protarpiais visą pirmą dieną. Naktys buvo BAISIAI šaltos. Tokios šaltos, kaip nežmoniškai kepinantys rytai. Pritaupytus pinigus leisdavom kebabams ir ledams:) Išleidom trisdešimt eurų ir visada persivalgydavom:) Dar viena labai smagi veikla – flešikavimas. L&M turėjo savo promo tentą, į kurį neįleisdavo be 18. Aplink jį sustatyt minkštasuolių, kedžių, fontaniukas. Viduj orinis stalo futbolas (buvom absoliutūs lyderiai;)) ir kažkoks skriejimas su riedlente tarp dangoraižių. Ir dar, dvi registracijos vietos, kelionei į Madridą. Nuėjom pasiklausinėt prie vienos, užsiregistravom, gavom po tokį uber-fainą daikčiuką – usb raktą – guminę apyrankę. Vieno gigabaito. Jėga. Poto, beieškodamas vandens (ten visi jį aktyviai gėrė) nuėjau prie kito, vėl užsiregistravau, gavau dar. Poto dar kitus promotionistus sutikom šiaip kempinge, dar gavom. Ir vieną radau šiaip numestą. Tai ir vadinama flešikavimu;) Paskutinė dieną dar buvom kitąpus ežero, bet maudytis nėjom, nes debesys šiek tiek užsitraukė. Apvaikščiojom visus visus kioskelius, tai nieko ypatingo neradom, tik pastebėjom, kad kainos visai normalios ir įkandamos. Nė karto (!) poge nebuvau, nes šitie fokiečiai (ne-pankrokeriai) buvo laaaaaabai agresvūs. Pvz, kai braunas per minią, tai eina maždaug tiesiai ir niekada neatsiprašo ir nepasitraukia. Nemalonu kažkaip. Ir šiaip, šiukšles mėto belekur. Ir panašūs dalykai. Tai nepatiko. Nežinau, matysis iš nuotraukų ar ne (greičiausiai, kad ne;)), bet festivalyje buvo išvis 25 000 žmonių. Va:) Grupių daug matėm ir visokių. Ir garsių ir negirdėtų, vienos labai patiko, kitos mažiau, bet dabar – apie esminį pasirodyma – The Dresden Dolls!

Paprastai kokakolos palapinėj (kur jie ir turėjo pasirodyt) būna gerokai per daug žmonių, sausakimša, bet per Dresden Dolls‘us grojo The Killers pagrindinėj scenoj, tai palapinėj pasiliko tik fanai. Ir Išties, kai Amanda pradėjo dainuot, jos mikrofonas buvo išjungtas, bet jo nereikėjo – visus žodžius minia mokėjo. O jie tokie... Tokie... Nerealūs! Tars žiūrėtum į žaidžiančius mažus vaikus ar... Net nežinau. Grojo visiškai nuoširdžiai, sudėjus nerealias veido išraiškas, Briano pasivaipymus, Amandos charizmą ir ryšį su publiką buvo visiška euforija. Ne šiaip pasirodymas, bet... Žodis „play“ reiškia groti. Arba žaisti. Tai jie žaidė labiau. Vienas su kitu ir su publika. Akys nespėjo lakstyt nuo vieno prie kito, abu ne tik grojo, bet šnekėjo gestais ir žvilgsniais. Sunku paaiškint, tai yra dalykas, kurį būtina pamatyti gyenime! Per „coin operated boy“ jie tą savo užstriginėjimą (labai žavus yra. Tikrai!) ištempė, visa publika tik šypsojos užsipatenkinus, o galų Brianas užstabdė visą, užsimojo lazdele ir netrenkė. Amanda vis laukė, o jis lošės lošės, kol besilošdamas nuvirto ir nuspyrė būgną:) Amanda neištvėrus (tą laiką ji turėjo būt sustingus) pradėjo juoktis, Brianas gret atsikėlė, susitvarkė ir tęsė toliau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Nu nerealu! O kai dar Brianas gitarą pasiėmė, o Amanda su putojančiu alaus buteliu didingai bėgiojo po sceną kaip koks piratas:) ar net nežinau su kuo palygint. Dieviška! Tai tikrai yra pasirodymas, kurį privalai pamatyti gyenime bet kartą! Ir viskas taip nuoširdu, nesijaučia, kad tai tūkstantinis jų pasirodymas ar „čia esam mes, o čia yra publika“. Žodžiu, pasaka! Jei būtume mokėję už įėjimą, sakyčiau, buvo verta!:)

Dar vienas šiek tiek mažiau, bet irgi įspūdingas pasirodymas buvo Mindless Self Idulgence su „we‘re not stupid, we‘re excentric“:) Pirmą kartą mane taip užvežė elektroninė muzika. Ryžąją irgi;)

Dar matėm galybę grupių, ir Dropkick Murphys ir Flogging Molly, Killerius matėm, bet po Dresden Dolls jie nerūpėjo. Die Arzte, Beatsteaks ir The Hives (beje, jie nerealiai gyveai varo!) tik praklausėm, buvo dar daugiau daugiau visko. Bet jau po Dresden Dolls nieko nesinorėjo. Tikiuos, gyvenime dar teks pamatyti ką nors TOKIO. Ir Suicide DJ‘s atrodo merely a parody. Juokingai. Va, nuotraukos neskaitantiems:)

Taip atrodo fokiečių minia (atkrepiti dėmesį į tai, kad yra net spec. vieta žmonėms su negalia)
Pagrindinė scena
Fokiečiai prausias (už nugaros - jš fokiški rūmai)
Aš su klouno batais. Ir šienas. Teoriškai aš ant purvo stoviu:)
Pasigrožėkite. Kokia moteris. Koks vyras. Kokia grupė.





Vaizdas iš kitąpus ežero.
Čia Louis XIV. Rokenrolą grojo, visai ne kaip įrašuos. Tik labai arogantiški tipai...
Sėdi fokiečiai, žiūro koncertą.
Čia kokakolos palapinė iš vidaus.

VISKAS