2011 m. kovo 11 d., penktadienis

Bakis ir batukai

Kadangi šiandien jau rimtai sau prisižadėjau rašyti bakį, o su bakio rašymu susiję pažadai niekada nebūna įvykdomi, užsilandžiojau po savo kompiuterio užkaborius.. Radau šį tą ir kilo nenumaldomas noras, tai kur nors patalpinti.

Taigi pristatau V batukus. Padarėme su A juos V gimimo dienos proga šį rudenį. Kadangi V šoka daugiau nei miega, valgo ir nešoka kartu sudėjus, šie batukai greitai nusidėvėjo ir nespėjo pasklisti legendos apie juos po platųjų pasaulį. O turėjo!

Tai štai:
Flying V!

Jul!

Lindy hoppers

2010 m. birželio 14 d., pirmadienis

http://link-stovykla.lt/

Tai viskas, ką Jūs turite žinoti! o_O

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

Bridges 2010

Jei neprisiruošiu dabar, ko gero, jau nebeparašysiu niekada. Kadangi dabar yra visada geriau nei niekada, tad keletas liesesnių žodelių apie kelionę Danijon ir jaunimo mainus "Bridges 2010".
Kaip čia taip susiklostė?
BBBS pasiūlė vykt, pagalvojau, kad atostogos prieš sesija nėra labai blogas dalykas. Bele bakalaurinio šiais metais dar rašyt nereik:) Susirinkom komanda iš 5 suaugusių ir 5 vaikų, šast ir išskridom!
Ko mums ten?
Socializuotis, tiest tiltus tarp šalių ir tt. Šiam reikalui dar atvyko estai, rumunai, danai ir fokietės. Gyvenom savaitę Vordingborg miestukyje esančiuose jaunimo namuose. Mes su vadove, kažkodėl gavom kambarį atskirai nuo visų, name su paaugliška danų vyrija. Tad naktys nebuvo lengvos.
Ką darėm?
Pirmas tris dienas dirbom kiekvienas savam workshop'e (muzikos, šokio, forum teatro, body painting'o). Aš savo pačios laimei pasirinkau teatrą (integruota su origami). Viskas būtų buvę gal ir gerai, vaidint man patinka, bet jau taaaaaiiiiiiip lėtai viskas ten vyko, tiiiiiiiieeeek filosofinių išvedžiojimų, tooooookios ilgos rūkymo pertraukėlės.. Kad man piktumas nuolat ėmė, nes visi kiti normaliai dirbo, prakaitais šlakstės ir tikrai galėjo pasisakyt, kad ir paruošė kažką ir išmoko..
Kas buvo kai padarėm?
Kai padarėm, viską sudėjom į vieną programą ir ėmėm pasirodymus rengt vietinėms mokykloms. Trys pasirodymai per dieną nukamuodavo taip nuoširdžiai:) Dar vienas sekančią dieną ir užsiėmimai su vietiniais vaikais, o tada jau šelionės:)
Kas po šelionių?
Paskutinę dieną nuvykom i Kopenhagą. Kadangi mūsų lėktuvas buvo pats vėlyviausias, pravaikščiojom ten gerą pusdienį. Labai šauniai ši išvyka vainikavo mūsų kelionę:) Buvom užsukę į Christianiją, būtume ir ilgiau ten pasilikę, tik, kad prasidėjo žolės pūtėju paradas su visa žole. Mūsų vadovė, kiek nusigando, kad ne i visai tinkamą vietą vaikus atsivedė. Tad teko vikriai nešt kūdašių iš ten. Tiesa, su tuo paradu vėliau susitikom dar kokius 3-4 kartus, nes jie vinguriavo pagrindinėm gatvėm ir galiausiai apsistojo finaliniam koncertui aikštėjė, kurioje mes turėjom susitikt su savuoju vadovu:)

Kitos mintys ir pastebėjimai nuotraukų skyrelyje:
Būgnų workshop'as. Per vieną savo kompoziciją jie visi paeiliui pasisakydavo vardus. Šmaikščiausia šiose vietoje buvo tai, jog paskutiniojo vaikinuko vardas buvo JES!!
Karts nuo karto tekdavo padirbėt kaip kitchen team. Čia laimės pyragą raikom po finalinio pasirodymo.
Pietums sausi sumuštiniai. Ir taip visą mielą savaitę:)
Bandėm vieną dieną eit prie jūros. Vėjas rodės ausis ir kitas palaidesnes dalis nuraus:-o
Vieną kitą liūdnesnę akimirką pažaisdavom uno, štai vat iš tokių užduočių, kaip 10 ratų aplink puodelį pralaimėjusiam:)
Čia mūsų pati šauniausia lietuvių kompanija (+pora baltų viršuje). Labai mes ten susigyvenom, sulipom, baisu buvo ir atlipt. Vieni su kitais jau kodais šnekėt galėjom:)
Mūsų bei rumunų pajėgos su tėtuku Bo:)
Su H.Ch.Andersen Kopenhagoj:p
Mielas vaizdukas Christianijoj:))
:-|
Grėte žolės parade žygiuoja:)
Ir dar šiek tiek parado, lydėjusio mus po Kopenhagą..

2010 m. sausio 2 d., šeštadienis

Apie naujus metus

Rods baisiai geri metai nusimato. Prieš sutikdami juos baisiai pykom. Gal senų gaila buvo. Tada kepėm pyragą iš neteisingų produktų, bet su didele meile. Pjaustėm daržoves. Dalinomės rūbus. Dairėmės popieriaus konteineriuose. Šliaužėm nuo kalno. Kūrėm laužą. Šovėm šampaną. Aiškinomės bengališkų ugnelių pavadinimo kilmę. Vėl šliaužėm nuo kalno. Kepėm obuolius ant laužo. Baisiai skaniai išsikepė. Išsidžiaustėm rūbus. Gaminom troškinį. Gardžiavomės troškiniu. Kaitinom vyną. Per stiprus. Linkėjom. Valgėm pyragą. Meilė atpirko produktų trūkumą. Šokom pagal rap muziką. Sulaukėm Blogio. Žaidėm žaidimą "tylėjimas tamsoje". Sprendėm bylas. Miegojom. Plovėm indus.

Pamiršau pridėt, kad nuotraukų nebus:p

2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Ekstrym Dyleriai!

Daug laiko jau praėjo. Ir vandens nutėkejo. Štai jau ir Kauno egzo perlaikymas ne už kalnų. Ir semestras naujas - pasirodo, labai šūdinas. Mokslo tik trys dienos, bet visos susijusios su bibliotekų garbinimu - teorija ir istorija. O pas F, kiek teko girdėt - atvirkščiai - nuo šio semestro paskaitos įdomios. Bet aš ne apie tai. Net ir ne apie naują gyvenimo vingį - kambarioką O. Čia bus reklama!

Ogi taip susiklostė, kad naujasis kambariokas atskleidė savo atradimą - DEAL EXTREME! Taip, skamba taip pat ekstremaliai kaip ir yra. Ten už itin juokingas kainas galima per mėnesį-pusantro iš didžiosios socialistinės, ypatingus kokybės standartus savo produkcijai keliančios valstybės - Kinijos - parsisiųst įvairiausių gėrybių, tikrai už labai labai nedaug pinigų. Taigi, šią naktį visi trys 50 kambario gyventojai apie 4 valandas skrolino iš neaprėpiamo dylerių katalogo ir apsipirko toną visiškai nereikalingų šmutkių už apie 60 JAV dolerių. Galiu pasigirti, štai ką išsirinkau aš (mano suma, žinoma, mažiausiai kukli ~30 USD).:


Šitas kainavo man apie 35 litus. Atkreipti dėmesį į tai, jog čia padielka Apple, realiai Lietuvoje originalų galima pigiausiai gauti už 271 lt. Dar atkreipti dėmesį į jo dydį ir tai, jog jis turi 2gb atminties! Gal jis neturės tiek funkcijų kiek originalas, pagirdinos Apple garso kokybės ir seksualaus kompiuterinės moters balso, skaitančio dainų ir albumų pavadinimus, bet kiek skaičiau komentarus - pirkti verta. Tai ir pirkau.


Šito seniai ieškojau. S sakė, kad ne ten ieškojau, nes tokių pilna - čia dėklas vizitkėm, bet aš laikysiu visokius ten LSP, teises ir kt., nes piniginės užknisa. 9,5lt.


Tokius, va, visokios parduotuvėlės parduoda po ~5-10lt už vienetą, ekstremalus komplektas - 10lt.


Čia labai geras dalykas! Nors gal ir pigokai atrodo, replutės galinėj kišenėj, prikabintos prie karabino yra labai gerai! Ypač visokiem JAFU darbeliam:) 11 lt.


Natūralios vyriškos pelės formos pelė. Su susitraukiančiu laidu - labai gerai prie laptopo. Nežinau kaip ten kokybė, bet visgi. 10lt.

Taigi, viso, apie 75 litus už beveik visiškai nereikalingus dalykus. Kitą vertus, už keturiskart tiek galima nusipirkt visą Apple grotuviuką. Šiaip aš visada už kokybę, bet žinant, kaip man daiktai laiko, tiks ir kaip yra:)

Atrodo tiek. Greitas siuntimas būtų kainavęs plius 10 dolerių, o dabar visos šios gėrybės mus pasieks už mėnesio-pusantro. Taip O sakė. Pamąsčiau, kad visgi būna čia lankytojų atsitiktinių, tai reik atnaujint. Tai greit galbūt parašysiu kaip sekasi. Jeigu įdomu. Bet neįdomu, geriau fotkių kokių įdėsiu. Bet vėliau. Laukiam prekių:)

2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Žygelis

Dar viena kelionė su šeimyna. Šįkart kiek arčiau ir gerokai kokybiškiau:) Keliavome dviračiais Lietuvos keliais ir keliukais.

Šiek tiek sausųjų faktų ir statistikos, bei žinoma fotoreportažas;)
Keliavome 5 dienas. 6 žmonės, 5 dviračiai ir 1 mašina (o taip! Susukčiavome ir pasilengvinome sau daiktų vežimą:)) Startavome Klaipėdoje, tada Šerniai, Priekulė, Kintai ir Ventainė. Viso 59km. Antrą dieną: Mingė, Šilutė, Rusnė bei Uostadvaris. Viso 57km. Trečią dieną persikėlėme į Kuršių Neriją: Preila, Pervalka, Juodkrantė, Smiltynė, vėl Klaipėda ir Giruliai. Viso 63.8km. Ketvirtą dieną nutarėme šiek tiek patinginiauti, tad pajudėjome gerokai po pietų ir pasiekėme tik Palangą. Viso labo 26km. Paskutinę dieną padarėme irgi gana laisvą, tad, kas tingėjo gulėti paplūdimy pagal planą dar galėjo minti į Šventąją ir atgal. Deja eilinį kartą Kostui susprogdinus galinę dviračio padangą atgal grįžti nebeišėjo, tad žygį ir baigėme Šventojoje. Viso tą dieną 33km. Na, o viso viso iš viso išėjo 240km:)

Kelionės pradžia buvo įdomi. Nespėjus normaliai pritvirtinti dviračių pasipylė lietus. Bandėm laukt kol nustos, bet vienas mūsų narys neištvėrė, ir kitiems slepiantis garaže, užbaigė darbą iki galo:)

Kaitai. Pirmą dieną ramiai sau mindami tarp Priekulės ir Kintų užtikom šio sporto aistruolių samburį prie marių(?). Tokius dalykus iš arti ir ne tik mačiau pirmą kartą, tad paliko įspūdį tikrai:)

Kintų girininkija. Čia užsukom apžiūrėti Didžiosios tujos, užkandom obuolių ir šiek tiek pačilinom ant dailios pievikės. Kiek vėliau atbėgo linksmas šuo.

Paskutinė pirmos dienos stotelė - Ventės ragas. Pūtė siaubingai didelis vėjas, užtat dangus buvo nuostabiai gražus bei marios nejuokais susišiaušusios:)

Mingė. Arba Minija. Arba Lietuvos Venecija:) Čia netikėtai vėl susiklostė, kad gavome pačilinti prieš saulytę.

Trečioji diena dar neužlipus ant dviračių. Užtat užlipus ant Parnidžio kopos.

Juodkrantė. O štai ir pirmasis rimtesnis pasisveikinimas su jūra. Per tokias bangas senokai teko šokinėt:)

Giruliai. Penkiametis Dovydėlis prisijungė prie mūsų kavinėje pažaisti šachmatais. Klausimas:"ar grikis kerta grikį?" nuginklavo visus priešininkus:)

Olando kepurė. Ir Kostuko triukai.

Ketvirtos dienos vakaras. Palanga. Tiesiai iš kempingo atmynėm prižvelgt saulėlydžio.

Kaimas. Iš tikrųjų pabaiga kelionės įvyko va čia. Prie prisirpusių tarsi vynuogės slyvų kekių:D Smagu buvo skint, kai taip greit skinasi. Nam nam nam:)

2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Vasaros rojus - tai pragaras!

Šią skambią frazę pasiskolinau iš tėčio (jis savo ruožtu, rods, iš V.Stakėno). O frazė apibūdina ne ką kitą, o mūsų atostogas Kroatijoje. Atostogas po kurių dar labiau norisi (ar netgi reikia) atostogų nei prieš jas.

Na gerai. Taip blogai nebuvo. Buvo tik karšta. Labai karšta (~40). Dar buvo 14 žmonių (trys šeimos: tėvai, vaikai, šiek tiek vaikų antrųjų pusių:D), panašiai tiek pat nuomonių, poreikių, maitinimosi įpročių:D Dar buvo iillgas kelias ir tik 10dienų, kas leido palaikyti nuolatinį spartoką tempą:D

Jau kaip ir trumpai pasiskundžiau, tai dar trumpiau papasakosiu, ką vis dėlto gero, gražaus, įdomaus matėm:) Pirmas sustojimas buvo Krokuvoj - druskų kasyklose. Įdomiausia ten buvo tai, kad tėvų taryba, prižadėję versti, nubalsavo už gidą rusų kalba, tačiau nesuprato jo niekas, nes jis kalbėjo labiau lenkiškai.

Jau pačioj Kroatijoj aplankėm Plitvičkos nacionalinį parką. Na toks gerokai arčiau rojaus:) Ten visai patiko žuvys, aršiai kovojančios su antim dėl bet ko, ką įmesi į vandenį:)) Tada keturias dienas keliavom palei jūrą, vis apsistojant naujoj stovyklavietėj. Ten keisčiausia buvo tai, kad bemaž tik vienas mūsų komandos narys iš tikro norėjo gulinėt paplūdimy:) Aišku, kalnai, uolos, palmės, melsvai žalsva jūra, apelsinmedžiai..

Septintą dieną pasiekėm piečiausią savo kelionės bei pačios Kroatijos tašką - Dubrovniką. Draugiškai nutarėm apžiūrėti miestą vakare, kai temperatūra jau leidžia šiek tiek aktyviau pajudėti. Centre išvydom didžiulę pilį su milžiniškomis niūriomis akmeninėmis sienomis. Pirmas įspūdis buvo gal net neigiamas, tačiau kai paaiškėjo, jog už tų mūrų slepiasi visas senamiestis su siaurutėmis gatvelėmis, muzikantais, blizgančiu akmeniniu grindiniu, žaliom namų langinėm, bažnyčiomis, restoranais, varpinėmis, prieplauka..Nuomonė pasikeitė kiek labiau nei į teigiamą. Vis dėlto dėl vėlaus laiko teko šiek tiek nukentėti - jau nebegalėjome užlipti ant sienos ir pamatyti viso grožio, na ir dar šiaip teko savo nuolatinį tempą palaikyt:D Na bet nusivylę tikrai nebuvom nei vienas:)

Grįždami dar aplankėme Vieną. Miestą į kurį būtinai norėjau sugrįžti, sugrįžau ir vėl noriu sugrįžti. Net mūsų kompanijos pamėgtasis rimtesnis tempas nesutrukdė pajausti kultūra pulsuojančio miesto atmosferos. Net spėjom suvalgyti tų pačių skaniausių pasaulyje ledų iš centre esančios ledainės. Ko daugiau gali reikėt smaližei?

Kitą rytą pasirinkome juodojo varymo metodą ir nutarėme namus pasiekti vienu ypu. Dar sustojome Osvensimoj - didžiausioje Europoje koncentracijos stovykloje. Aišku likus geram pusvalandžiui iki užsidarymo. Vėl gi, įdomu, per greitai, per mažai laiko.

Na ir naktis Lenkijos keliais ir klystkeliais. Eilinį kartą išlipus degalinėje kilo tokia mintis: geri kelionių įspūdžiai išliktų ilgiau, jei nereikėtų grįžti per Lenkiją. Na bet nieko čia jau nepadarysi:D

O šiaip pasakyčiau, kad viskas būtų gerai buvę, kiek mažiau karščio, kiek mažesnio tempo, kiek mažiau žmonių ir reikėjimo taikytis prie kolektyvo. Na ir šiaip Kroatija toli gražu ne mano šalis:)

Aš stengiausi kuo pozityviau rašyt, bet man kažko neišeina:D Ai, tiek to. Užmeskit akį žemiau..

Mūsų gang'as Krokuvoje

Plitvičkos ežerų šmotelis iš viršaus

Va čia tos žuvys su tom antim!

Čia aš kopiu sau linksma:)

Mes su V ir su tuo kur šalia prie aukščiausio krioklio (o taip stengėmės gražią nuotrauką išlaužt!)

Prieplauka. Ir jokio smėliuko. Bet užtat vaizdai kokie.

Čia aš vaizduoju stulpelį vandenyje:) Viena geriausių mano portretinių nuotraukų.

Arbūzo pertraukėlė. Ir nenusakomas alkanojo Kostuko žvilgsnis:)

Dubrovniko varpinė

..ir viena aikščių jau sutemus..

..vaizdas nuo prieplaukos

Sunkumo momentas traukiant namų link:)) Kažkas čia mums ne visai gerai su veidais.

Na ir Vienos gabaliukas

2009 m. liepos 19 d., sekmadienis

Eko laboratorija

Pastarąsias dvi savaites mudu su Algirdu buvome labai užsiėmę - dalyvavome "Ekolaboratorijoje" (čia galite pasiskaityti kas tas yra). O va čia - JAFU naujienų skiltyje - galite šiek tiek plačiau susipažinti, kaip ten sekėsi mums! Deja, ten aprašyta tik pirmoji savaitė ir nič nieko neužsiminta apie antros savaitės trijų ar daugiau valandų filmavimą delfiui tv. Rodėme, kaip galima pasidaryti medelį lemputėje. Kai žiūrėsite šauniai sumontuotą 6-8 minučių filmuką - neapsigaukite - tai ne vienas juokas, o vienas didelis skausmas. Tiesa, tose 6-8 minutėse, ko gero, galėsite stebėti niūrėjančius ir vis labiau skausmo iškreiptus mūsų veidus:D

O postukas toks skurdus, nes nėra laiko! O informuoti Jus tiesiog būtina. Mes išvykstam. Aš į Kroatiją garuoti karštyje, o Algrimas į Daniją palydėti sesės. Bet nenusiminkite, mūsų šviesius veidus bei purvinas rankas visada galite susiguglinti internete kažkur prie laboratorijos. Na ir šiaip. Mes tik trumpam;)

2009 m. liepos 6 d., pirmadienis

Tundra

Taip nuostabiai pasiruošę, kitą rytą sušokome į bmw kregždę ir patraukėme Zarasų link. Bendrai apie patį festivalį: Tundra - trys paros amžinybės. Na taip, tam tikra prasme šis festivalis buvo virtęs mums amžinybe, bet apie tai vėliau. Dar norėtusi paminėti vieną frazę atsitiktinai išgirstą iš festivalio dalyvės, ji skambėjo maždaug taip: jei ne grybai ir ne uogos - būčiau apsivalgius ratų. Tame yra nemažai tiesos..

Bet grįžkime prie mūsų. Atvykome nesudėtingai, tik pakeliui nesėkmingai bandę ieškoti grafkių bei stovo vėliavai. Žinia, jog įsikurt turėsime prie Psy Trance scenos sukėlė šiokių tokių blogų minčių. Na bet saulutė spigina, žmonių nėr ir gerą pusdienį dar nebus, kaip visad nieko nesinori daryt, tik voliotis ant pievelės:) Pabandėme pasivaikščioti po festivalio teritoriją - toookie ganyklų plotai, kad nejuokais nuvargsti iš vienos zonos pereidamas į kitą. Bet visur žalia, tvarkinga, ežeras sau raibuliuoja, labai labai gražu. O ir visas meninis apipavidalinimas sužavėjo: scena-laivas, traktorius traukiantis elektros laidus, svalvinga chill out'o zona - matosi, kad įdėta nemažai darbo (žr. nuotraukas).

Pirmą vakarą įsikūrėme miške šalia DIY veiklos stovyklos, elektros nepajungė, tai tą vakarą nieko ir nedarėme. Miegojome ten pat - miške, didžiojoje pavėsinėje, visai netoli Psy Trance scenos, kas mūsų miegą padarė nelabai saldų. Mano nepaliaujamų zirzimų dėka sekančią dieną savo dirtuvę persikėlėme į lauką bei įsikūrėme šalia kitų workshop'ų. Išsikėlėme savo vėliavą, visai puikiai apsipavidalinom ir likom patenkinti savo įvaizdžiu:D Elektos vėl nebuvo gera pusdienį, tad 6dienis irgi nebuvo labai darbingas. Niekaip negaliu atsiminti, ką be maudynių dar tą dieną veikėme, nes nuolatinis vienodas tranco muzikos fonas viską apjungė į vientisą neaišku kiek trunkantį buvimą. Vakarop nejuokais užsipliaupė lietus, tad tik sutemus iškart uždarėme savo dirbtuvėlę.

Mudu su A senatvės prispausti tą naktį pasiskolinę bmw kregždę nulėkėme pernakvoti pas A tetą bei dėdę ir pusbrolį Faustus:)) į Zarasus. Ryte istorija kartojosi: saulutė šviečia, daryti nieko nesinori, elektra dinginėja ir tt. Na bet kažkaip darėm ir paskutinioji diena buvo mums visai sėkminga.

Festivalis buvo keistas. Siaubingai norėjosi gyvos muzikos, na tos kur gyvi žmonės groja su gyvais instrumentais. Tačiau įsivyravus tylai jausdavai lyg kažkokį trance fono trūkumą:D Įdomu buvo pabūti ten, kur galbūt kitomis aplinkybėmis niekad nebūtum patekęs.


Scena su traktorium ir elektros stulpais.


Scena - laivas.


Simona ir aš (idėjau kaip įrodymą, kad ir aš ten būnų).


Dirbtuvikės iš priekio.


Mūsų mylimiausioji Psy Trance scena.


Brendono rytas ir plėviasuojanti Jafu vėliava!


Ženklai be kurių būtų prastai.


Kėdė ir nykštukas Algrimas.


Na ir pabaigai šis tas gardaus: Brendono šėlionės:))