Na gerai. Taip blogai nebuvo. Buvo tik karšta. Labai karšta (~40). Dar buvo 14 žmonių (trys šeimos: tėvai, vaikai, šiek tiek vaikų antrųjų pusių:D), panašiai tiek pat nuomonių, poreikių, maitinimosi įpročių:D Dar buvo iillgas kelias ir tik 10dienų, kas leido palaikyti nuolatinį spartoką tempą:D
Jau kaip ir trumpai pasiskundžiau, tai dar trumpiau papasakosiu, ką vis dėlto gero, gražaus, įdomaus matėm:) Pirmas sustojimas buvo Krokuvoj - druskų kasyklose. Įdomiausia ten buvo tai, kad tėvų taryba, prižadėję versti, nubalsavo už gidą rusų kalba, tačiau nesuprato jo niekas, nes jis kalbėjo labiau lenkiškai.
Jau pačioj Kroatijoj aplankėm Plitvičkos nacionalinį parką. Na toks gerokai arčiau rojaus:) Ten visai patiko žuvys, aršiai kovojančios su antim dėl bet ko, ką įmesi į vandenį:)) Tada keturias dienas keliavom palei jūrą, vis apsistojant naujoj stovyklavietėj. Ten keisčiausia buvo tai, kad bemaž tik vienas mūsų komandos narys iš tikro norėjo gulinėt paplūdimy:) Aišku, kalnai, uolos, palmės, melsvai žalsva jūra, apelsinmedžiai..
Septintą dieną pasiekėm piečiausią savo kelionės bei pačios Kroatijos tašką - Dubrovniką. Draugiškai nutarėm apžiūrėti miestą vakare, kai temperatūra jau leidžia šiek tiek aktyviau pajudėti. Centre išvydom didžiulę pilį su milžiniškomis niūriomis akmeninėmis sienomis. Pirmas įspūdis buvo gal net neigiamas, tačiau kai paaiškėjo, jog už tų mūrų slepiasi visas senamiestis su siaurutėmis gatvelėmis, muzikantais, blizgančiu akmeniniu grindiniu, žaliom namų langinėm, bažnyčiomis, restoranais, varpinėmis, prieplauka..Nuomonė pasikeitė kiek labiau nei į teigiamą. Vis dėlto dėl vėlaus laiko teko šiek tiek nukentėti - jau nebegalėjome užlipti ant sienos ir pamatyti viso grožio, na ir dar šiaip teko savo nuolatinį tempą palaikyt:D Na bet nusivylę tikrai nebuvom nei vienas:)
Grįždami dar aplankėme Vieną. Miestą į kurį būtinai norėjau sugrįžti, sugrįžau ir vėl noriu sugrįžti. Net mūsų kompanijos pamėgtasis rimtesnis tempas nesutrukdė pajausti kultūra pulsuojančio miesto atmosferos. Net spėjom suvalgyti tų pačių skaniausių pasaulyje ledų iš centre esančios ledainės. Ko daugiau gali reikėt smaližei?
Kitą rytą pasirinkome juodojo varymo metodą ir nutarėme namus pasiekti vienu ypu. Dar sustojome Osvensimoj - didžiausioje Europoje koncentracijos stovykloje. Aišku likus geram pusvalandžiui iki užsidarymo. Vėl gi, įdomu, per greitai, per mažai laiko.
Na ir naktis Lenkijos keliais ir klystkeliais. Eilinį kartą išlipus degalinėje kilo tokia mintis: geri kelionių įspūdžiai išliktų ilgiau, jei nereikėtų grįžti per Lenkiją. Na bet nieko čia jau nepadarysi:D
O šiaip pasakyčiau, kad viskas būtų gerai buvę, kiek mažiau karščio, kiek mažesnio tempo, kiek mažiau žmonių ir reikėjimo taikytis prie kolektyvo. Na ir šiaip Kroatija toli gražu ne mano šalis:)
Aš stengiausi kuo pozityviau rašyt, bet man kažko neišeina:D Ai, tiek to. Užmeskit akį žemiau..
Mūsų gang'as Krokuvoje
Plitvičkos ežerų šmotelis iš viršaus
Va čia tos žuvys su tom antim!
Čia aš kopiu sau linksma:)
Mes su V ir su tuo kur šalia prie aukščiausio krioklio (o taip stengėmės gražią nuotrauką išlaužt!)
Prieplauka. Ir jokio smėliuko. Bet užtat vaizdai kokie. 
Čia aš vaizduoju stulpelį vandenyje:) Viena geriausių mano portretinių nuotraukų. 
Arbūzo pertraukėlė. Ir nenusakomas alkanojo Kostuko žvilgsnis:)
Dubrovniko varpinė
..ir viena aikščių jau sutemus..
..vaizdas nuo prieplaukos
Sunkumo momentas traukiant namų link:)) Kažkas čia mums ne visai gerai su veidais.
Na ir Vienos gabaliukas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą