aš ir panelė F: Luvras ir Disneilendo žmonės

Na ir dar šiek tiek Paryžiaus

Atsikėlėm anksti iš ryto, susikrovėm kuprines, nusileidom pačiu mažiausiu liftu pasaulyje ir patraukėme į Luvrą. Pirmą kartą prie įėjimo nereikėjo stovėt eilėse, kas džiugino:) Bet oioioiiioioiiiii koks jis didelis!!! Iš pradžių dar bandėm susidaryt planą, kaip ten viską apeisim, bet pasirodė per daug sudėtinga (o vėliau ir tiesiog neįmanoma), tai papraščiausiai ėjom.

Visą ko prisižiūrėjom. Įdomu buvo pamatyt originalius paveikslus, matytus istorijos vadovėliuose ir ne tik:D Tiesa, Mona Liza nepaliko jokio įspūdžio. Nedidukas paveikslas eksponuojamas atskiroje patalpoje už stiklo, lipte aplipusio lankytojais. Pažiūrėjom šiek tiek pasistiebę ir leidomės į tolesnius ieškojimus.

Perėję gausybę salių, vis dėlto pajutom savo padėties beviltiškumą – viso Luvro taip lengvai neįveiksi (dar abiem, galbūt nuo sauso oro, akis perštėjo bei šiaip kažko sunku buvo:D). Tada išsirinkom patraukliausiai beskambančias ekspozicijas (Mesopotamijos, Egipto meno dirbiniai..) ir jas aplankėm. Na, Luvre išvaikščiojom daugiau nei 3val. ir tikiu, kad daugybės nepamatėm, bet likom tikrai patenkinti. Verta!

O vat maždaug čia ir prasidėjo pirmieji bandymai pajudėti namų kryptimi. Buvom prisigalvoję dar visokių reikaliukų: internetas, lauktuvės, dar kažkas. Buvo sekmadienies, tai, kai informacijoj paklausėm, kur artimiausias supermarketas, moteriškė baisiausiai nusistebėjo: Today?!? Na taip taip, mes juk pripratę prie bet kuriuo metu dirbančių maximų. Su internetu dar sugaišom nemažai laiko, galiausiai metro ir užmiestis.

Būtų visai gerai, jei būtų taip paprasta. Su metro (ar tai su traukiniu, nebepamenu) nuvažiavome per toli. Tada daug daug ėjom (atsimenu, kad papildomą ratą:D), tada vėl su kitu metro, tada vėl daug daug daug ėjom šalia autobano, tada autobanu, tada policija, tada bėgte atgal autobanu, tada ėjom ėjom į miestuką, tada metro atgal, tada kitu metro į priekį (likus kelioms stotelėms dar ir tas sustojo ir liepė išlipt, teko laukt sekančio). Na ir po visos šios makal makalynės mes esame šalia Disneilendo:D (mes tikrai ne specialiai – taip jau aplinkybės susiklostė:D).

Bandėm tranzuot žmones išvažinėjančius iš Disneilendo, bet kur tau – vaikučiais mašinos apkibusios, visi tik rankomis skėsčioja. Nuėjom iki degalinės ir pradėjom visų atvažiuojančių mašinų vairuotojų klausinėt, gal kas pavežtų. Išaiškėjo, kad visi į degalinę užsukantys žmonės yra Disneilendo darbuotojai ir gyvena Near arba Around. Žodžiu Mikių bei Plutų degalinė. Visai sutemo, nebebuvo ko ir ant greitkelio eit, degalinė ištuštėjo, nutarėm eiti miegoti. Supratom, kad Paryžius taip lengvai nepaleis:)