Survival Game 2008

Kol Simstva su Justusu ir Vaida kopinėjo po kalnus kažkur Ukrainoj, užpraeitą savaitgalį dalyvavom 7tus metus vusos organizuojamame Survival Game. Buvo jėga!:)

Jau trečią kartą dalyvavau, pirmą kartą pirmą vietą laimėjom, antrąkart - kažkelintą, ka-kaip net nežiūrėjom. Labai tragiškai buvo suorganizuota ir naktį praleidom Stirniuos, laukdami per lietų, kol atvažiuos organizatoriai. Tada prisižadėjau nebedalyvaut niekada (iš tikro, ten labai tragiška buvo), bet va, susiklostė kitaip.

Taigi, pasakoju. (Nuotraukos daugmaž randominės, nes proceso metu nelabai norėjos fotkint)

Nuvežė į vietą (!) su mikriukais ir jau važiuodami išgirdom, kad kiti dalyviai žino kur važiuos (vyko Aukštadvary), tai išlipę, kol laukėm organizatorių ir pradžios, su Aivaru nubėgom ieškot girininkijos ar informacijos centro - vietos žemėlapio (nes anksčiau juos reikėdavo persibraižyt per minutę ar kažkiek). Nusifotkinom, bet, laimei, šiemet organizatoriai parūpino tikrus, atšviestus žemėlapius. Tai buvo gerai:)

Sužinojom, kad visas atrakcijas ir užduotis organizuos ne vusa, o kareiviai (iš kažkokios akademijos ar whatever). Tai džiugino, nes vusai tai daryt pastebimai nesisekė:) Po trumpo kariūnų instruktažo tekini pasileidom ieškot žemėlapių. Begom bėgom, radom pirmi ir pasileidom ieškot pirmojo punkto. Bėgom kelios komados iškart (su MIFSA ir žygeiviais). Bėgom bėgom ir nusibėgom į šoną. Žygeiviai jau anksčiau kažkur nusuko, tai iškonsultavę vietinių pasukom miškan. Išėjom į kelią ir nužygiavus kelis kilometurs sutkom kareivius, kurie pasakė, kad taškas yra :pastumtas" kažkiek į kažkurią pusę. Nu jo. Mes nubėgom, kai tik ranka mostelėjo į kurią pusę, o kiti liko išsamesnei informacijai. Ir gerai padarė, nes, kaip vliau sužinojom, jiems ir ant žemėlapių juos sužymėjo. Nubėgom į tą mistinę vietą, prie mūsų prisijungė Tomaš iš žygeivių, kuris jau gerą pusvalandį dairėsi užduoties. Ir buvo piktas. Ieškojom ieškojom, kol atėjo jo komanda ir patraukėm per laukus taško link, kol Aivaras išgirdo šūksnius ir nubėgom jų link. Tai buvo pirmoji užduotis.

Mes buvom antrieji ir ten jau buvo mifsa, kurie tašką rado pagal nuojautą:) Užduotis buvo keistoka - vienam pjaut rastą, o kiti turėjo dainuot taip, kad nesigirdėtų. Tą padarėm. Po to visai kūrybinga užduotis - pereit per lengvai įtemptą lyną tarp trijų medžių, neliečiant žemės ir komandos draugų. Tai aš iškart kažkaip sugalvojau, kad tam, kuris eina lynu reik duot pagaliuką ir už jo palaikyt kitiem. Pyktelėjau ant Aivaro, nes jis kažkur nubėgo rąsto ieškot, kol mes pusiau sėkmingai persikelinėt bandėm. Po to atidirbę techniką visai sėkmingai persikėlėm ir sužinojom, kad čia užduočių laiko niekas neskaičiuoja - tipo kuo greičiau padarysi, tuo greičiau galėsi patekt į kitą punktą. Nu gerai. Išbėgom tolyn. Mes treti!:)

Bėgt pavargom, Aivaras jau pradėjo dejuot, kad kojas skauda, tai ėjom. Nuėjom iki antrosios - reikėjo kažkuom prineš iš ežero pilną kibirą vandens. Buvo draudžiama naudotis daiktais, kuriuos turi kuprinėj, nebent savo rūbais. Tai pasakiau Aivarui, kad jeigu turi kokių nors maišelių, lai įsideda į kišenę. Nes kita komanda (kuri atbėgo čia pirma) iš bakūžės prie ežero tempė maišus nuo šiukšlių. O jis kažkodėl išsitraukė šiukšlių maišus ir nuėjo organizatorių paklaust ar galima jais naudotis:) Negalima. Nu gerai. Šiaip ne taip pripildėm tą kibirą, ir kol rengiausi (nes buvau įbridęs ežeran), mano komanda susižinojo kur yra kitas punktas ir laukė manęs. Beje, labai nepatiko tai, kad punktus ne tik pažymėjo randominiu būdu ant žemėlapio, bet norodė kaip ir kokiu keliuku reikia eit. Ėjom ėjom ir paklydom. Lyg ir sekėm nurodymais, kurių negirdėjau, bet vėliau susivokėm, kad einam ne į tą pusę. Apsisukom ir begrįždami sutikom kitą fizikų komandą, kuri jau grįžinėjo iš to punkto. Fak. Pot to susitikom su mifsa, susipažinom ir kartu patraukėm ieškot punkto.

Ėjom ėjom miško keliais, kol priėjom laukymę. Ir prieš mus kaip tik už kelių šimtų metrų žygiavo kita komanda ir dar toliau - žygeviai. jie darė lanką š pamiškę keliu, o aš sugalvojau, kad bent vieną komandą galim aplenkt, kirsdami per brūzgynos. Kirtom. Ir neaplenkėm nė vienos. ėjom ėjom jiem iš paskos, jie ėjo greičiau, po kurio laiko jau nebematėm. dar pažingsniavę kokį pusvalandį pamatėm rezervato ženklą, kuris pagal žemėlapį sakė, kad esam ne toj vietoj:) Paskambinau Tomašui, jis sakė, kad jie ir tai pastebėjo, todėl per artimiausią proskyną kirto tiesiai mišką per kvartalinę. Grįžom ir bandėm kirst ir mes:) Pradžioj sėkmingai, kol galų gale supratom, kad esam visiškai KAŽKUR. Vidury miško. Dar paėję nusprendėm taip stipriai nebesistengt:) Prisėdom, išgėrėm arbatos, pažvengėm vieni iš kitų ir bridom toliau. Galų gale išbridom į miško keliuką ir eidami juo kryžkelėje sutikom sėdinčias dvi komandas ir lengvai girtaujančias:) Jos akivaizdžiai neskubėjo. Vėl skambtelėjau Tomašui kur sukt ir neužilgo pasiekėm mistinį punktą. Likusios komandos nusuko paskui mus. Labai kvaila užduotis buvo - išsipaišyt dažais veidus ir užnešt/aptvarstyt galvą vienam komandos nariui. Nešėm nešėm, vargom, o tai visiškai niekam nerūpėjo, t.y. galėjo F ir pati užlipt;) Nieks nežiūrėjo. Išskubėjom į kitą punktą.

Ten paaiškėjo, jog esam treti (!), tad moralė pastebimai pakilo:) Tik susimetėm daiktus ir puolė rėkt ant manęs (pasisiūliau savanoriu) vienas kariškis. - Bėgam! Nu bėgam. Tai taip užtąsė taip mane toj rungty, kad pagailo man kariškių jų pratybose. Bėgt krosu, bėgt sprintu, kūlversčiai, atsispaudimai ant delnų ir krumplių, atsilenkimai/vertimai, lipimai į medį, vandenį, įliaužimai ir visos kitos nesąmonės. Na, buvo žiauru.

Po rungties sunkiai paėjau. Bet reikėjo kažkaip skubėt, visgi lyderiaujam:)

Sekanti rungtis buvo netoli ir visiškai nereikšminga - susirinkt pagalių laužui. Tai nerinkom, prisirinkom jau išlindinėdami iš miško, nes paskutinis (taip man atrodė) punktas buvo mieste. Dar geras girininkas pavežė mus puskilometrį priekabėlėj, tai linksma baisiai buvo:)

Grįžom į pradinę vietą, susikrovėm daiktus, pradėjom gert arbatą, o F turėjo parašyt a la laišką mamai:) Pasirodo, čia irgi buvo rungtis ir dar tik tarpinė. O mes visai neskubėjom ir viena komanda dar net sugebėjo mus aplenkt:) Taigi, į sekantį punktą! O jėgų visiškai nėr. Man parėjo kairė koja (trauma iš vaikystės), o į Aivarą buvo išvis graudu žiūrėt, nes jam baisiai skaudėjo abu kelius (irgi vaikystės trauma:)) Vos vos vilkosi jis, atsiskyrė jis nuo mūsų ir pasiliko gale. Prėjom kitą punktą šiaip ne taip, kažkur pelkyne, ten jau dvi komandos klausė instruktažą - surinkti 5 ištrauktosios spalvos balionėlius. Vienas - pelkyne , keturi - miško pakalnėj. Aš lėkiau į pelkes ir ten buvo pati fainiausia užduotis visam survivale. Ten toks raistas, kur nežinai kur šokt, kad nenugrimztum. Tai šokinėjau nuo medžio prie medžio, dukart prisėmiau, bet labai patiko:) Balionėlio neradau, rado F, nes jis buvo raisto pradžioj. Suradom visu pirmi ir išbėgom į paskutiniį punktą. Priėjom kryžkelę nedidukę, vienas kelias vedė palei ežerą, kitas baigės už keliasdešimt metrų. Bet kompasas rodė, kad turim eit trumpuoju:) Tai ir ėjom. Išlindom į kirtimą, vietinių darbininkų pasiklausėm kur stovyklavietė ir aplinkiniu keliu pasileidom jos link. Tomas išbėgo į priekį, nes kupinas energijos buvo, mes su F ėjom kartu o Aivaras paliko už gero puskilometrio. Jo jau nebematėm ir už kelių minučių skambina "Mes pirmi! Varykit čia!"

Pasiekėm išsivarginę stovyklavietę, o Tomas išbėgo paimt daiktų iš Aivaro. Grįžo ir buvom pirmi! Triumfas, laimė ir visa kita! Buvo nerealu! Visos komandos pasuko tuo keliu palei ežerą ir marods, kad mes gerai padarėm, kad ėjom per aplinkui:) Pirma komanda pasirodė tik už maždaug penkiolikos minučių, tai buvo užtikrinti dienos laimėtojai:)

Va. Toliau tesės tragiškas laužo kūrimas, vusiečių tūsai, maistas ir kt. neįdomūs ir nelabai aktualūs dalykai.



Gal užteks. Ktą dieną plaukėm ir baidarėm ir buvo ketvirti. Ir kažkodėl survaivalo nelaimėjom, užėmėm antrą vietą. Bet džiugu, kad pirmąsias tris paėmė fizikai:)

Foktės ŽIŪRĖTOJAMS:

Aivaro dalykų kuprinė

Susirinkome prie VU

Štai puikioji "Yyy!" komanda!

Lekiam su girininku:)

Stovyklavietė ir žmonės, nesuprantantys, kad šlapia mediena nedeha

Stovyklavietė

Alkopalapinė ir jos didžioji draugė

Baidarės ir kt.

Iš apačios

Iš viršaus

Apdovanojimai, kur paėmėm "faking" antrą vietą

Standartiniai linksmieji pratimėliai

Žiūrau

Kita fizikų komanda ir Tomas