Survival Game 6

Kadangi Algirdas aprašė 7-tąjį, kuris, ko gero, bus kitamet, aš vis dėlto dar pora žodelių apie šiumetinį - 6-tąjį Survivalą:)) Šiandien buvau vusoje ir atsiėmiau mūsų taip sunkiai iškovotą prizą (prakaitu, krauju ir arbata). Deja, tai buvo ne žadėtasis pasijodinėjimas žirgais, o pasilaipiojimas Montis Magijoje. Šiek tiek nusivylėme, bet ką jau darysi..Atstovybininkė manęs paklausė, ar nieko po to neskaudėjo? O taip - mums skaudėjo..Kažkaip prieš akis iškart iškilo vienas vaizdelis, kuriuo ir norėčiau pasidalinti:)

Kaip atrodė mūsų kovingoji komanda bebandanti pasiekti paskutinę užduotį. Mūsų punktas buvo Purvynuose (mielas ir vertas paminėjimo vietovardis). O vaizdas buvo maždaug toks: Tomas po kariūnų treniruotės įgavęs antrą kvėpavimą ėjo vos nepasistriksėdamas ir netgi karts nuo karto pasiūlydamas: gal bėgam? Atsakai dažniausiai nebūdavo labai cenzūriniai:) Aivaras bėgo ristele (nes atrado, kad toks transportavimosi būdas mažiau skausmingas nei ėjimas), skausmo iškreiptu veidu bei tvirtai sukąstais dantimis. Algirdas buvo dar išmoningesnis - prasikrapštė nosį ir pusę kelio liejosi kraujais. Iš šono savęs nemačiau, bet turbūt atrodžiau puikiai:D Dar uždėkite ant viso šito vaizduko maskuojamojo 'žalia-ruda' grimo ir ko ne laimėtojai?:)

Tiesa, mūsų komandos bene silpniausia vieta buvo dainavimas:D Kažkokie nedainingi mes ten pasitaikėm, Simstvos gerklė būtų visai pravertusi:))

Buvau dar kažką sugalvojusi, bet nebepamenu. Žodžiu labai gerai buvo:)