Fotoreportažas iš Alpių

Nors mes ir vangiai čia darome kokius nors atnaujinimus, lankytojų vis dėlto nemažėja (o tai yra keisčiau nei keista). Tad Jūsų smalsumui palepinti skiriamas šis fotoreportažas - tiesiai iš Alpių Italijoje, kur aš su šeimyna bei draugų šeimyna raižėm sniegą, laužėmės galūnes (čia tik mažuma mūsų), skendome debesyse, išvenginėjome sniego griūčių ir svilinomės žandukus. Mestelkit akį ar ką kitą, kas metasi:)

Žvelgiu į tolį.. Na gerai gerai - žemyn. Pradžia, o nusileist tai reikės:)


Italijoje mums ne kartą teko susidurti su tuo, kad italai niekur neskuba. Kaip pasakė vienas vairuotojas: 10min ten 10 šen.. Atrodo jaunieji italiukai tam ruošami nuo mažumos:)


V nieke. Na gal teisingiau debesyse. Na arba dar kitaip trasoje, kalnų fone ir t.t., žodžiu įžiūrėti neverta stengtis. Kaip tik čia mes ir išmokome padoriai slidinėti - kai absoliučiai nieko nematai ir nežinai, ko reik saugotis, tai ir nebestabdai:D Tik po kiek laiko V pasidarė nebegera, nes pradėjo ne tik nesiorientuoti aplinkoje, bet ir nebesuvokti savo kūno padėties:D


V bando parodyti, kaip ji nemoka skaityti itališkai.


Vietos, kur nepatartina mėginti savo įgūdžių.


Čia aš vaizdavau pelėdą. Nežinau, kodėl būtent pelėdą ir kodėl būtent ne ant medžio. Ir apskritai, nežinau, ko man čia taip užsinorėjo.


Plan viršukalnė (1800m.). O kur V bando užsiropšti viršukalnės viršukalnė (kokie ~1801m).


Nesiorientavimo aplinkoje padarinys: V ant mamos lovos demontruoja savo kojyčių technika. Mamai tai neatrodo labai rimta.


Čia aš vaizduoju, kaip raižau sniegą. Aišku atrodo, kad kalnas niekino aukščio, bet jis aukštesnis nei atrodo:D


Debesys ir kalnai:)


Paskutinės dienos pasivaikščiojimas Boario Terme miestelyje. Ko gero, vienintelis labiau vertas dėmesio objektas - šis tiltas;)


Ir mes prie jo.


Aplaužytas broliukas-ereliukas bei draugai Milano orouoste.


Paskutinis žvilgsnis į kalnus pro lėktuvo langą.