aš ir panelė F: Fonofest Latvija 06 27-29

Kelione i Latvija prasidejo kiek neiprastai – traukiniu (anksti anksti ryte) viena pasiekiau Siaulius. Ten mane pasitiko teta Asta ir mergiote trumpu besiplaikstanciu sijonu (kaip veliau paaiskejo, tai buvo mano busima sutranzove sesuo Vaida). Pavykus ja itikinti aprangos pailginimo galimybe, nutareme pradeti kelione. Tetule Asta pasisiule siek tiek pavezeti. Tik veliau stebedamos kelio dulkes, ramiai gulancias ant Joniskio aplinkelio keli(uk)o, svarsteme, ar tai tikrai buvo gera ideja. Bet visgi mums pasiseke (zinoma savotiskai). Sustojo vyriskis, kuris nuolat muistesi, kuitesi ir siaip buvo kazkoks nelabai malonus. Paveze iki Rygos. Bandeme iveikti ja aplinkiniais keliais.

Stovejome sau smagiai prie vieno miskelio kol isgirdome neaiskius krebzdesius. Pirmas spejimas buvo, kad tai stirna. Siek tiek idemiau pazvelgus i tankme, eme rysketi vyro siluetas. Kad butu bent kiek ramiau, tam vaizdiniui sugalvojome alternatyvu pavadinima – “zmogus su kuno spalvos kostiumu”. Ir pavojaus atveju nutareme ji fotografuoti (blykste buvo vienintelis musu ginklas). Turbut musu israiskos buvo prasancios skubaus isvezimo is ten, nes tuoj pat sustojo vyrukus, kalbejes rusiskai su latvisku akcentu.

Dar po keliu masinu, be didesniu nuotykiu, atsidureme kazkur 85km uz Rygos, netoli miestelio Cesis – Fonofest festivalio teritorijoje. Teisingiau uz festivalio Fonofest teritorijos ribu. Pati koncertine teritorija buvo apjuosta neiveikiamo juodumo tvora, o palapiniu miestelis buvo neribojamo dydzio iskart salia plento. Tai pasirode nelabai saugu. Kadangi palapine buvo pas p.Simtauta (kuris buvo siek tiek maziau greitas nei mes), o su daiktas i koncertu teritorija negalejome ieiti, isitaiseme kazkur pievoj ir lukuriavom.

Pasirodzius Simtautui bei isirengus gyvenamaja patalpa, patraukeme i zvalgyba. Mus atzymejo kaip didelius zmones melynomis juostelemis (bent is pirmo zvilgsnio didziaja susirinkusiuju dali sudare raudonieji – nepilnameciai). Festivalis vyko nacionalinio parko teritorijoje, todel viskas ten buvo nepriekaistingai tvarkinga. Apskritai man teritorija aociavosi su golfo laukais, o tai siek tiek keista tokio pobudzio festivaliui. Tinklinio, krepsinio, futbolo aiksteles, rampos, mokamas saudymas is lauku, baras, diskotekos palapine, kurioj leido visiskai belekokia muzika bei didzioji ir mazoji scena..

Prie didziosios scenos isvydome mus nustebinusi regini – sokius pokius hardcoro ritmu:D Ne nebandysiu apipasakoti, pasiprasykit Simtauto, kad pavaizduotu..Ir apskritai tas festivalis buvo praktiskai vien hardcoro, kas man nelabai patiko (vardant ramios tam tikru zmoniu sazines daugiau sia tema neniurzgesiu;)). Kiek pamenu, pirma diena dar visai patiko kazkokia jaunuciu ska grupele ir, ko gero, daugiau nieko.

Sekancia diena su seserim paklaidziojom po nacionalini parka. I gruvesius ir maluna neileido, nes viskas siais laikais mokamaJ Istverem uzpuolusia liuti, suzinojom, kad uods ir Latvijoj uods bei grizom pas p.Simtauta. Vakare pasiklausem All day long bei Voiceks Voiska, kurios ir taip buvo girdetos Lietuvoje. Apskritai festivalis nelabai mus ten dziugino, bet nebuvo taip blogai, nes pasidziuginom patysJ

Trecia diena atsikelem (anksti) ir iskeliavom (kiek nebe taip anksti). Teko paejeti keleta kilometru iki pagrindinio kelio ir prasidejo didysis dienos tranzavimas. Musu tikslas buvo Klaipeda. Sekesi taip..na savotiskai. Is pradziu paeme tuos, kas uz musu, po to – tuos, kas pries mus. Ir visai nesvarbu po kiek jie stovejo. Bandem ir atskirai ir kartu tranzuot, bet kaip nesekesi, taip nesekesi:D Po smagiai praleistu 2,5h, mus pasauke toks kaukstelejes vyriskis, pasiteiravo, ar turim teises, ir pasisiule, kad mes ji paveztume:D Sios misijos emesi drasuole sesuo Vaida. Polinksme ta kelione buvo su visokiais uzgesimais bei parkavimaisis bandant uzdaryti netiketai atsiverusias priekines dureles. Dedule buvo isgeres, kas ji paskatino vaziuoti ten, kur mes ji vezam. Taigi visai sekmingai apvaziavome Ryga.

Toliau seke prabangi masina su apdujusiu kudikiu, veliau diedukas ir bobute (kaip mes itariam, sustoje bobutes iniciatyva) bei poilgis laukimas likus 3km iki sienos (na tos, kurios nera is tikruju:D). Galiausiai (begestant vilciai ir Vaidai nejuokais isidainavus) sustojo vaikinukas, kuri mes palaikeme estu bei kalbinom ivairiausiom kalbom tol, kol supratom, kad jis lietuvis. Ir stai mes Siauliuose. Kaip cia prasidejusi kelione, cia ji baigtis atsisake. Taigi tranzuojam toliau. Laikas eina, morale smunka ir vartosi kuliais visai pazeme (~19.20h). Skambinam stotim, i Klaipeda paskutinis traukinys. Balsavimas. V ir S istarus, kad jie pries vaziavima, pasigirsta moters balsas : Vaikai, kur jums reikia?! Kur mums reikia, tai cia aisku, o ji vaziuoja i Marijampole, taigi pasisiulo pameteti iki Kryzkalnio. Ten siek tiek vejo ir asaru bei vaikinukas vaziuojantis i Klaipeda. Plana ivykdeme – tik 12 puikiu tranzavimo valandu ir mes vietoje:D Siek tiek dziazu ir jura, bet kaip Algis jau minejo - tai jau kita istorija.