Maloniai suklausėm kvartetą, berods dar ir išėję buvom kažkur tuo metu. Sutikau šilutiškius:) Buvau pasiilgęs.
Toliau, kiek pamenu, grojo Depart – Jojo Mayer su naujais muzikantais. Šįkart buvo kurkas šilčiau, negu tada kažkada. Vietoj afrikiečio efektuoto bosisto, egzotiško azijiečio su kimono ir trigubai daugiau garso nei paprastai, šiandien čia buvo kontrabosas, saksofonas ir būgnai. Tik tiek. Ir grojo džiazą. Kuris man patiko:) Ypač toji paskutinė slovakų ar šveicarų liaudies daina. Pačio Mayerio elgsena kartais per daug amerikoniška būdavo, bet gražu vistiek.
Toliau – mano labai lauktasis Tower of Power. Čia sunku nupasakot. Toj aikštėj dar niekada nebuvau matęs tiek žmonių. Tiesiog sausakimša! Visi, žinoma, būdami tikri lietuviai baisiausiai skundėsi ir dejavo, jei bandydavai praeit (aišku, kartais sutikdavai ir šysenų ar šiaip, tiesiog pasitraukdavo iš kelio, bet čia labai retai). Smagiausias tai buvo labai svarbus dėdė, kuris, man praeinant, garsiai suniurzgėjo: „O atsiprašau negali pasakyt?“. „Sakiau, gal tik per tyliai...“. „Tai galėtum garsiau!”. “Na, atsiprašau”.
Kažkaip būtent tada susimąsčiau, kaip tai yra kvaila. Koks gi jam skirtumas, kokiu garsu aš tai pasakysiu ir ar išvis pasakysiu... Na, bet nesvarbu. Jis matyt labai svarbus žmogus. Bent jau pats taip mano.
Taaaaigi, Tower of Power (tea of pee), kaip p. Mykolas iššifravo. Tikrai labai puiki, aukštos kokybės muzika. Kadangi jų metu teko išsibraut iš minios susitikt su Viliute, atgal grįžt nebesiryžau. Stypčiojau ir mėgavaus prie galo, o jie davė tiek trenksmo, kad išjudino net ir galinius marozus. Pasirodymo pabaigoje minia tiesiog kvėpavo didele doze teigiamos energijos. Buvo gerai:)
Grįžom, paplepėjom, miegot.
Kita diena – daugiausiai laukiau grįžtančios F. Išsivirėm nelemtų ryžių, kuriuos pirkom dar Santanai. Su dešrelėm, tom, kur iš plazmos. Tai kol virėm dar buvo nieko, bet kai p. Mykolaitis pradėjo akivaizdžiai dergtis iš jų, tai suvalgius pusė tos neaiškios konsistencijos daikto (kad tai – ne dešrelė – aišku pasidarė jas išėmus) pradęjo pykint. Tai valgiau ryžius. Dar važinėjau su paspirtuku, kas yra, pasirodo, labia linksmas dalykas, skaičiau veidą ir pirkau produkuts pietum. Atrodo. Pietum Asta šeimyniškai išvirė likusius grikius, bet pataisė taip, kad valgyt buvo tikrai skanu. Iškeliavom tada į pajūrį, pažiūrėt “Olando kepurės” – atodangos. Patrepsenom paplūdymiu, parinkom ir pamėtėm akmenukų. Dar aptikom tokią trobelę savadarbę:) Labai gera yra nieko neveikt ir tik relaksuot. Tai yra atostogos.
Grįžom į koncertą. Su Mykolu prieš tai Akropoly pirkom jam striukę ir megzitinį, kuris, kažkodėl, aikštėje pasirodė besąs tankiai aplipęs musytėm:) Grojo kažkokia senukų grupė, vadinasi ji Charivari. Iš pradžių atrodė visai linksma, bet paskui atsibodo tas diksilendas. Kaip p. Justusas labai teisingai pastebėjo “jaučiuos kaip atrakcionų parke, prie ratu besisukančių arkliukų". Taip ir buvo. Aišku, būgnų solo nemirtingas buvo to dėdulės:) Bet tik tiek. Toliau sekė Jazz Pistols. Iš pavadinimo tikėjaus kažko labai ekspresyvaus ir nestandartiško, bet šita grupė man visiškai visiškai nepatiko. Nei rokas, nei džiazas, būgnininkas groja sudėtingus ritmus, bet labai kapotai ir išvis, šūdas. Jokio plaukimo. Jiems baiginėjant su p. Mykolu nuvėjom į Ikiuką kažko, o begrįžtant sutikom Simtautą, Vaidelę ir F! Tatai suteikė labai daug džiaugsmo. Iš pradžių. Poto ėjom pirkt kebabų pagal Simtauto pageidavimą. Ten jie su V susipyko ir poto visą laiką jaučiau kažkokią įtampą ar dar kažką ir buvo kvaila. Su kuprinėm, vedami p. Simtauto nusigrūdom į scenos priekį ir prasidėjo paskutinis pasirodymas – Earth, Wind and Fire Experience featuring Paul McKay. Kažkaip taip. Labai labai labai stilingas, funkiškas pasirodymas. Energingas ir amerikietiškas. Gražu buvo, pasišokom:) Priekyje sutikau net ir DJ Linerą, kuri vėl šypsojosi. Nusišokom, paprašėm pakartot (kaip ir visų kitų muzikantų) ir va. Keliavom namo. Mykolas kažko tuo metu labai nuliūdo, tik visai neaišku kodėl.
Sekančią dieną TJ su Mykolaičiu išvažiavo Kaunan. Aš pasilikau su mergiotėm. Išvažiavom prie jūros ir kur buvęs kur nebuvęs atkakojo Simtautas. Jie pradėjo braidžiot po jūrą, poto pradėjo maudytis. Labai užpavydėjau kaip jie turškiasi ir pats greit įšokau. Bangos buvo labai labai didelės, pargriaudavo ir skandindavo. Prisiturškėm prisiturškėm ir – namo. Niekaip neapsiprendėm kas kur kaip važiuoja, be galutinis variantas –aš – į kaimą, likusi šeima – Vilniun. Nu ir gerai:x Dabar – nuotraukos.
As su Asta bakūžėj
German pankrokers
EWF trjetukas. Labai simpatiški dėdės:)
F nesimaudo, o tik fotkina ir fotkina.
Aš ir Simtautas pliuškenamės. Žiūrėti į padidinto varianto veido išraiškas.
Pabaiga. Tai yra gera vasara:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą