Bėdos užpuolė ir p. klasikas J. Erlickas

Taigi, užpuolė bėda. Viena tokia, didelė. Ogi panelė F užmiršo mamai pasakyt, kad kaipo išvažiuot ruošias su manim. O mama sužinojus labai neapsidžiaugė, o tiksliau labai neapsidžiaugė ir visiškai visaip uždraudė:x Liudna! Prašau palaikyt kumštukus visiem ir gal mum pavyks. Kažkaip sunku dabar. Nors bliuzai laukia, išsispręs viskas, tikimės:)

Dar buvau Erlicko koncerte su tėvais, taaai. Buvo keista.

Vaikas katei prikabino
Prie pasturgalio skardinę -
Bėga katė verkdama
Džiaugiasi visa šeima.

Šitas iš jo knygos, labai paprastas ir įstrigęs. O šiaip gaila buvo žiūrėt kaip tikras poetas turi klouną iš savęs daryt vien tam, kad išpampusiam Lietuvos valdininkui, išvažiavusiam atostogaut, suteiktų pramogą. Dainuodamas. O dainuoti jam oi kaip neskirta. Fortepionistas gražiai grojo, per intarpą grojo smuikininkas ir grojo kažką iš Kusturicos, tai irgi patiko:) Bet jau tie pigūs pigūs midi backgroundai praktiškai kiekvienoj dainoj tai visai gerklėj stovėjo. Ir, kaip dar įprasta Lietuvoj, visi galvoja, kad jei supirko gerą aparatūrą, tai viskas skambęs gražiai. Nė velnio. Aparatūra gera buvo, o garsas - tiesiog šūdinas. Bet Erlickas labai patiko. Taip ir nesupratau jo. Kodėl jis taip prakaitavo ir jaudinos. Ir kodėl jo humoras į galą vis pigesnis ir lėkštesnis. Nežinau. Keistas jis. Bet mėgstu.