Buvo buvo bliuzai. O kas kaip moka tas taip šoka - kas nuo stogo, kas nuo tilto. Bliuzai buvo, buvo labai geri. Muzikine prasme.
Važiavau autobusu iš kaimo, kažkaip visai visai netikėtai internete radau vieną maršrutą, kur nuveža tiesiai. Ir tik už septynetą litų! DJ Linera su kitais šilutiškiais važiuot paskutinę minutę nepanoro, tai kelionė
[čia seka ~savaitės pauzė, kurios metu buvau kaime ir tingėjau rašyt/buvau paniręs į varkrafto pasaulį]
kelionė buvo nuobodoka. Išlipant sutikau draugo mergiotę buvusią, kuri sutranzavo tą patį autobusą, tik tada jos neatpažinau:) Papliurpėm, jos draugė apsipirko ir kaipmat jas pasisiūlė iki vietos (nuo Varnių) pavežti draugiškas dėdė. Aš nevažiavau, nes kažkaip tikėjaus, kad greit atvažiuos F su savo mistiniu pakvietimu už 25 litus. Persikrausčiau kuprinę, pavalgiau ir tada sužinojau, kad ji bus tik apie 10 vakaro. Dem! Na, ilgai nesvarstęs nupirkau pabrangintą bilietą ir patraukiau vieton. Sustojo dėdė, su kuriuo klausėm Blondie ir kažkaip labai pakilo nuotaika. Bliuzai!
Dar kartą įsitikinau, kad nesveikai mėgstu vasaros muzikos festivalius! Ore tiesiog tvyrojo gera energija – visi nusiteikę visą savaitgalį tūsintis, mėgautis gera muzika, susitikt senus pažįstamus. Paslampinėjau su savo didele kuprine, pilna nereikalingų daiktų, paklausiau soundcheck‘o, kai visai netikėtai užmačiau savo kaimo pankrokerius – Andrių, Deivį ir Saulių. Jie dalyvaut nuo pat ryto pradėjo, tai buvo gerai įsilinksminę.
- O tai ką šiaip veiki?
- Geriu.
- Nene, o studijuoji, dirbi?
- Geriu.
- A. O sesė?
- Irgi geria.
Prasidėjo koncertas, tai labai labai labai gerai grojo. Neatsimenu kas, bet labai smagu buvo, Andrius su sese bei dar pora kolegų pradėjo lakstyt ir šokt ratuku, ir vis daugiau ir daugiau žmonių prisijungė, tai nusitūsinom gerai. Po to, grojant Arinai (beje, man labai nepatinka, kad visus muzikantus jau ir džiazuos vadino atlikėjais. Jei ne kūrėjai, ar dainininkai, tai bent jau muzikantai. Čia ne Yva gi.) parašė F, kad jau netoliese yra, išlėkiau jų pasitikt. (šitoje vietoje būta daug skausmo) Paskui dar būta visokio džiaugsmo ir puikios muzikos, labiausiai įstrigo pats didysis Paul Lamb, dėl kurio išvis nerealiai pamėgau lūpinę armonikėlę. Čia sunku nupasakot, bet netikėjau, kad galima TAIP grot (va, čia (pass – dreumis) galit parsisiųst albumą, kurio dabar be perstojo klausau;)) O kai nulipo nuo scenos ir begrodamas vaikščiojo po publiką, buvo išvis! Gaila F fotoparato nepasiėmė, nes norėjo šokt. Prisipumpavę geros energijos užvalgėm ir ėjom migt;) O gal net nevalgėm, neatsimenu:x
Kitą dieną grojo akustiškai labai linksmai toks dėdė, vardu Lance Harrison. Toks nuoširdus senukas, grojo country/blues. Jis ir įstrigo labai. Antroji diena buvo ne tokia įspūdinga, vakaro koncerto dalį pramigom, nes neįdomiai grojo:)
Rytas buvo labai sunkus, nes įsitaisė šalia mūsų marozėliai, nuo pat ryto šūkaut pradėjo visiem, kad keltųs, iš golfiuko savo dainą apie degtinėlę pradėjo leist, tai kaaaaažkaip. Teko visą rytą sukandus dantis prasiklausyt jų nesąmonių, kas labai numušė moralę. Va. Paskui kazžkaip susirinkom ir išvažiavom į savo kaimus;) Dar apvogė visų gerbiamą p. daktarą, tai irgi mušė per moralę.
Atsiprašau, kad taip mažai, bet labai užmiršau viską. Bet Bliuzai buvo gerai, tikrai, net už džiazus geriau:)
Štai keletas nereikšmingų fotonuotraukų;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą